Birželį 15min duotame interviu Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė kritikavo pavėžėjimo paslaugos organizavimą ir nevyniojo į vatą sakydama, kad jai tiesiog nebuvo pasiruošta, kitaip tariant – apsiskaičiuota.
„Grįžkime prie centralizavimo ištakų – nebuvo tam tinkamai pasiruošta. Nebuvo apskaičiuotas poreikis, kiek iš tiesų tų pinigų reiks. Labai keista, kad Valstybinė ligonių kasa šiaip jau mato tas sumas, kurios „vaikšto“. Atrodo, kad turėtų žinoti, bet ateina laikas ir pasirodo, kad niekas nieko nežinojo, nesuskaičiavo.
Aš maždaug taip jų mąstymą įsivaizduoju. Čia kaip ligoninių skyriuose būna. Yra 15 lovų, tai pristumsime dar penkias, tai ta pati slaugytoja, kuri eina prie anų penkiolikos, prieis ir prie naujų penkių. Jie gal įsivaizdavo, kad ir su greitąja taip bus. Bet čia ne taip. Juk neišeina vienu metu važiuoti pas du pacientus.
Juk neišeina vienu metu važiuoti pas du pacientus.
Manęs tai nė kiek nestebina, mes nesame tokia turtinga šalis, kuri galėtų vežioti visus“, – tuomet komentavo pašnekovė.
Resursų nėra
Sveikatos reikalų komiteto posėdyje Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė liepos 30 d., reaguodama į pristatytą Greitosios medicinos pagalbos tarnybos veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitą, atkreipė dėmesį į pavėžėjimo paslaugos problemas.
„Šiai dienai turime gal tokius pirminius pavėžėjimo paslaugos kainų analizės rezultatus, kuriuos aptarsime su GMPT vadovu ir rugsėjo pradžioje tikimės pateikti visuomenei. Kitas dalykas, ką dabar darome, pavėžėjimo paslaugų analizės ir struktūros peržiūrėjimas. Vis tik peržiūrėti, kam tos paslaugos turi būti teikiamos.
Su darbo grupe esame nusprendę, kad šiais metais pavėžėjimą galėsime teikti gulintiems pacientams, ką ir dabar darome, plius onkologiniams pacientams, kurie gauna priešonkologinį gydymą.
Deja, Finansų ministerija mums nedavė papildomų lėšų, tai turint labai ribotus resursus, darbo grupė taip nutarė, kad apsiribosime minėtų kontingentu. Jau yra dabar parengtas ir derinimui teikimas Vyriausybės nutarimas“, – planuojamą sprendimą aiškino viceministrė.
Paslaugai sulaukus didesnio nei planuota populiarumo
SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis, paprašytas kiek plačiau pakomentuoti pavėžėjimo finansinę situaciją, 15min tikino, kad 2025 m. šiai paslaugai vykdyti iš valstybės biudžeto buvo skirta 8,73 mln. eurų.
„Paslaugai sulaukus didesnio nei planuota populiarumo, per pirmąjį pusmetį lėšų poreikis sudarė 6,3 mln. eurų, dar 1,5 mln. skirta ankstesnio laikotarpio įsipareigojimų vykdymui.
Antram pusmečiui likusios lėšos yra 0,94 mln. eurų, kas sudaro maždaug mėnesio trukmės pavėžėjimo apimtis“, – aiškino J.Gališanskis.
Anot jo, kadangi pacientų pavėžėjimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos yra ribotos, Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė peržiūrėti pacientų pavėžėjimo paslaugos teikimo atvejus, paliekant tik tuos atvejus, kai paciento judėjimo apribojimai išskirtinai susiję su paciento sveikatos būkle.
Jau yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, pagal kurį:
- Valstybės lygmens nespecializuotomis pavėžėjimo paslaugomis pacientai galėtų naudotis:
- sergant onkologinėmis ligomis – kai pacientas yra blogos funkcinės būklės ir paslaugos teikiamos ne paciento deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje;
- kai dėl sveikatos būklės pacientas turi būti transportuojamas gulint;
- kai vykstama organų, jeigu atsiranda potencialus donoras, arba kaulų čiulpų transplantacijai ir (ar) grįžtama į gyvenamąją vietą.
- Savivaldybės lygmens nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos ir toliau būtų teikiamos tuomet, kai vykstama į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje esančią gydymo įstaigą gauti planinei pagalbai priskiriamų hemodializės paslaugų ir (ar) grįžtama iš jų į gyvenamąją vietą (įskaitant pacientus, gydomus stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose).
- Specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarka taip pat nesikeičia: jos ir toliau būtų teikiamos tais atvejais, kai vežamam pacientui nereikalinga skubioji medicinos pagalba, bet reikalinga asmens sveikatos priežiūra.
