Sekite 15min Google
„Didesnis užregistruotų ligų skaičius savaime nereiškia, kad vyresni žmonės pradėjo daugiau sirgti. Ligotumo rodikliams įtakos turi ne tik gyventojų sveikatos būklė, bet ir tai, kaip dažnai kreipiamasi į gydymo įstaigas, kokios ligos nustatomos ir kaip ilgai su jomis gyvenama. Todėl augantis ligotumas gali rodyti ir tai, kad ligos nustatomos dažniau, žmonės ilgiau gyvena su lėtinėmis ligomis ir sveikatos priežiūros sistemoje sukaupiama daugiau duomenų apie jų sveikatą“, – sako Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė.
Didžiausias ligotumas nustatytas dėl kraujotakos sistemos ligų – per analizuojamą laikotarpį jis padidėjo 2,5 proc. Dar ryškiau augo endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų ligotumas – 35,5 proc., vyresnio amžiaus vyrų ligotumas šia ligų grupe augo ypač sparčiai – 47,5 proc., o moterų – 31 proc. Didėjo ir atskirų ligų, tokių kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas, 2 tipo cukrinis diabetas bei lipoproteinų apykaitos sutrikimai, rodikliai.
Vyresnio amžiaus gyventojų susirgimai savivaldybėse
Sveikatos skirtumai išryškėjo ir pagal gyvenamąją vietą. Kaimo gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis 2021–2025 m. padidėjo 3,2 proc., o miesto – 1,6 proc. 2025 m. daugiausia susirgimų kraujotakos sistemos ligomis nustatyta Jonavos r. (951,7 atvejo 1 000 gyventojų), Raseinių r. (950,1), Varėnos r. (927,8), Marijampolės (927,0), Kėdainių r. (926,1) savivaldybėse. Mažiausiai – Neringos (577,7), Vilniaus r. (744,8), Klaipėdos r. (747,4), Birštono (748,7) ir Palangos (797,7) savivaldybėse.
Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų atvejų skaičius kaime augo dar sparčiau – 47 proc., palyginti su 30,6 proc. mieste. Ligotumo endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis atvejų daugiausiai nustatyta Kėdainių r. (783,0 atvejo 1 000 gyventojų), Jonavos r. (765,3), Marijampolės (762,3), Biržų r. (733,9), Rokiškio r. (729,3) savivaldybėse. Mažiausi rodikliai nustatyti Neringos (402,2), Skuodo r. (434,5), Pakruojo r. (450,3), Vilniaus r. (455,5) ir Švenčionių r. (473,3) savivaldybėse.
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo beveik ketvirtadaliu
Nepaisant didėjančio ligotumo, mirtingumo rodikliai visose trijose analizuotose mirties priežasčių grupėse mažėjo. Ryškiausias pokytis nustatytas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų atveju – jis per 2021–2025 m. sumažėjo 22,7 proc., nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tačiau šios ligos ir 2025 m. išliko pagrindine 65 metų ir vyresnių gyventojų mirties priežasčių grupe.
Mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 12,1 proc., o nuo piktybinių navikų – tik 2,1 proc. Pastarasis rodiklis iš esmės išliko stabilus: 2021 m. siekė 975,8, o 2025 m. – 955,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
„Mažėjantis mirtingumas yra teigiamas pokytis, tačiau jis nereiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės patiria mažiau sveikatos iššūkių. Augantis lėtinių ligų skaičius rodo, kad svarbu ir toliau stiprinti prevenciją ir užtikrinti tinkamą ligų kontrolę. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovių gyventojams, kadangi ligotumas ir mirtingumas vertinant kai kurias ligas yra didesni, taip pat vyresnio amžiaus vyrams, kurių mirtingumas nuo išorinių priežasčių išlieka gerokai didesnis nei moterų. Būtina didinti prevencinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumą, taip pat mažinti teritorinius ir socialinius sveikatos netolygumus“, – teigia J.Jaselionienė.
Taip pat būtina stiprinti vyresnio amžiaus gyventojų griuvimų, traumų ir savarankiškumo praradimo prevenciją, ypatingą dėmesį skiriant 85 metų ir vyresniems bei kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims. Griuvimų prevencijai tikslinga taikyti fizinio aktyvumo priemones, skirtas pusiausvyrai, raumenų jėgai ir funkciniam pajėgumui palaikyti.
