Neretai būtent nežinomybė tampa priežastimi, kodėl donorystė atidedama. Vis dėlto, pasak specialistų, dauguma šių baimių yra nepagrįstos ir kyla iš klaidingų įsitikinimų ar informacijos stokos. Tuo tarpu aiškūs atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus padeda ne vienam išsklaidyti abejones ir ryžtis pirmajai kraujo donorystei.
Kaip teigia Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas, nors kartais donorystę tenka atidėti dėl sveikatos būklės ar kitų medicininių priežasčių, kur kas dažniau žmones nuo pirmosios kraujo donorystės atbaido paprasčiausia nežinomybė ir vis dar gajūs mitai apie donorystę.
„Pastebime, kad didžioji dalis pirmą kartą apie donorystę svarstančių žmonių užduoda tuos pačius klausimus. Tai visiškai natūralu, nes nežinomybė kelia nerimą. Vis dėlto dažniausiai po pirmosios donorystės žmonės pripažįsta, kad procedūra buvo kur kas paprastesnė nei jie įsivaizdavo.
Dažniausiai po pirmosios donorystės žmonės pripažįsta, kad procedūra buvo kur kas paprastesnė nei jie įsivaizdavo.
Norime pasidžiaugti bei padėkoti visiems, kurie, nors ir turi dvejonių, bent jau pradeda mąstyti apie tapimą kraujo donorais. Būtent todėl visada ir skatiname nebijoti klausti ir domėtis – kuo daugiau žmogus žino apie donorystę, tuo lengviau ryžtasi pirmajam žingsniui“, – sako jis.
Pasak D. Gutausko, apie donorystę svarbu kalbėti ir dėl to, kad kraujo donorų bendruomenė kasmet susiduria su natūraliais pokyčiais – dalis donorų dėl amžiaus, sveikatos būklės, nėštumo ar kitų priežasčių nebegali aukoti kraujo, todėl nuolat reikia naujų žmonių, galinčių papildyti donorų gretas.
„Kiekvienas naujas kraujo donoras yra labai svarbus, siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigos visada būtų laiku aprūpintos reikalingais kraujo komponentais. Todėl visus, kurie svarsto tapti donorais, bet vis dar dvejoja, kviečiame nebijoti užduoti rūpimų klausimų ir apsilankyti artimiausiame Nacionalinio kraujo centro donorystės padalinyje. Viso donorystės proceso metu žmonėmis rūpinasi kvalifikuoti specialistai, todėl jie nelieka vieni su savo baimėmis ar abejonėmis“, – sako D. Gutauskas.
Didžiausia baimė – pati procedūra
Nemaža dalis žmonių, pirmą kartą svarstančių tapti kraujo donorais, labiausiai baiminasi pačios procedūros. Vieni nerimauja, kad ji bus skausminga, kiti abejoja, ar kraujo davimas yra saugus, ar naudojamos sterilios priemonės ir kiek visa tai trunka.
Kraujo paėmimas įprastai trunka vos 5–10 minučių.
Vis dėlto, pasak specialistų, šie nuogąstavimai dažniausiai nepasitvirtina. Donorystė yra viena saugiausių medicininių procedūrų – jos metu naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, o pats kraujo paėmimas įprastai trunka vos 5–10 minučių. Visas apsilankymas donorystės centre, įskaitant registraciją, sveikatos būklės įvertinimą ir trumpą poilsį po procedūros, dažniausiai užtrunka apie pusvalandį, jei žmonių daugiau – iki valandos.
Prieš donorystę taip pat svarbu tinkamai pasiruošti – būti pavalgius, išgerti daugiau vandens, būti pailsėjus ir donorystės dieną nevartoti alkoholio. Tinkamas pasiruošimas padeda geriau jaustis tiek procedūros metu, tiek po jos.
NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovė Edita Urbonienė sako, kad žmonės neretai įsivaizduoja, kad kraujo davimo procedūra bus sudėtinga ar skausminga, tačiau dažniausiai vėliau patys pripažįsta, jog didžiausia baimė buvo jų pačių mintyse.
„Donorystė vyksta laikantis griežtų saugumo reikalavimų, naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, todėl žmogui ji yra saugi“, – teigia ji.
Ar donorystė nepakenks organizmui?
Dar viena dažna priežastis, kodėl žmonės dvejoja dėl pirmosios donorystės – baimė, kad paaukojus kraujo sumažės hemoglobino kiekis, organizmas nusilps ar kraują atkurti bus sudėtinga.
Tiesa, tokios baimės yra nepagrįstos, nes prieš kiekvieną donorystę kiekvieno žmogaus sveikatos būklę įvertina specialistai – pamatuojamas hemoglobino kiekis, įvertinama bendra savijauta, užduodami klausimai apie sveikatą. Jei bent vienas rodiklis neatitinka reikalavimų, donorystė tą dieną neatliekama.
„Donorais gali tapti tik sveiki žmonės. Pavyzdžiui, jais negali būti sergantys ar sirgę onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. Todėl kraujo centruose dirbantys specialistai prieš kiekvieną donorystę įsitikina, kad kraujo davimas konkrečiam žmogui bus saugus.
Paimamas kraujo kiekis yra apskaičiuotas taip, kad organizmas jį natūraliai atstatytų.
Paimamas kraujo kiekis yra apskaičiuotas taip, kad organizmas jį natūraliai atstatytų, todėl sveikam žmogui donorystė nekelia pavojaus sveikatai. Jei matome, kad donorystė tą dieną žmogui nerekomenduojama, jos paprasčiausiai neatliekame“, – pasakoja E. Urbonienė
Ko tikėtis po donorystės?
Ne mažiau klausimų žmonėms kyla ir apie tai, kaip reikėtų elgtis po kraujo donorystės. Ar galima iš karto vairuoti automobilį, sportuoti, grįžti į darbą ar reikia laikytis specialios mitybos?
Tiesa ta, kad dauguma žmonių po donorystės gali tęsti įprastą dienos rutiną, o tą pačią dieną rekomenduojama tik vengti intensyvaus fizinio krūvio, gerti daugiau skysčių ir pavalgyti. Taip pat patariama donorystės dieną nerūkyti bent porą valandų po procedūros ir nevartoti alkoholio.
„Po donorystės žmogus, jei jaučiasi gerai, gali beveik iškart iš kraujo centro vykti namo bei tęsti įprastą kasdienę veiklą. Svarbiausia tą dieną skirti šiek tiek daugiau dėmesio sau – atsigerti daugiau vandens, pavalgyti ir atsisakyti intensyvaus sporto. Dažniausiai jau kitą dieną žmonės gyvena įprastu ritmu ir nejaučia jokių donorystės pasekmių“, – aiškina D. Gutauskas.
Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis.
Anot NKC direktoriaus, svarbiausia nepamiršti, kad viena kraujo donorystė gali padėti net keliems pacientams, kuriems kraujo komponentai reikalingi po sudėtingų operacijų, traumų, gydant onkologines ar kitas sunkias ligas.
Turintieji klausimų ar dvejonių, susijusių su kraujo donoryste, kviečiami drąsiai kreiptis į NKC ir ten dirbančius specialistus. Kartais užtenka vos vieno pokalbio, kad baimę pakeistų pasitikėjimas ir noras padaryti gerą darbą.
Daugiau informacijos apie kraujo donorystę galite rasti: https://kraujodonoryste.lt/
