Gydymo įstaigų vidaus auditai rodo, kad personalas ir pačios įstaigos negalėjo užkirsti kelio šioms nelaimėms, todėl atsakingų nėra. Sveikatos apsaugos ministerija visgi mano, kad ligoninės galėjo ir neįdėti visų pastangų apsaugant ligonius. Ruošiamos tvarkos, kurios turėtų padėti medikams laiku atpažinti ūmiai pablogėjusią paciento sveikatos psichikos būklę ir kylančią agresiją.
Dar praėjusių metų gegužės 31 d. naktį Jurbarko ligoninėje agresyvus, psichikos sveikatos sutrikimų turėjęs 66-erių pacientas lašelinės strypu sužalojo greta gulėjusį 77 metų palatos kaimyną. Jis vėliau mirė.
O šių metų sausio 1 d. paryčiais tragedija įvyko ir Plungės ligoninėje, kur 42 metų pacientas mirtinai sužalojo 84-erių bejėgiškos būklės pacientę.
„Aš taip pat jų (red. ligonių) vietoje jausčiausi nesaugiai, – paklausta, ar pacientai dėl savo saugumo ligoninėse turėtų nerimauti, atsakė sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė. – Manau, kad tai rimtas signalas, į kurį negalime nereaguoti.“
Toliau skaitykite:
- Ministerija: laiku atpažinti agresyvų pacientą įmanoma
- Plungės ligoninės vadovas: sprendimų, kaip apsaugoti ligonius, nėra
- Jurbarko ligoninė klaidų nepripažįsta
- Teisininkai pasigenda objektyvaus nelaimių tyrimo
- Merai prašys lėšų ligoninių apsaugai, bet ministerija – skeptiška
- Paramedikai jaučiasi nesaugūs – nuo smurto kūno kameros visiškai nesaugos
- Profsąjungos: problemai spręsti nerandama lėšų
