Pranešime VVKT įvardijo, kurių būtent preparatų šalyje pacientai gali pasigesti: „Subutex“, „Pramipexole Orion“, „ARTELAC“, „Amoksiklav“, „Dailiport“, „Ospamox“, „Ciprofloxacin Sandoz“, „EnaHEXAL“, „Ferrum Lek“, „Gemsol“, „Lekoklar“, „Moxifloxacin Sandoz“, „Sirdalud“, „Sunitinib Sandoz“, „Furosemide Kalceks“.
VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė sakė 15min, kad minimi vaistų tiekimo sutrikimai nėra nauji, dalies toje lentelėje esančių vaistų tiekimas jau buvo sutrikęs ir anksčiau, o dabar gamintojas tiesiog pratęsė tiekimo sutrikimą.
Atstovė pabrėžė, kad labai svarbu pažymėti ir tai, kad dauguma vaistų pozicijų turi pakeičiamumą.
„Kalbant apie vaistų tiekimo sutrikimus, kaip jau ne kartą anksčiau buvo minėta, vaistų tiekimo sutrikimai – nėra naujiena, atsiradusi tik pastaruoju metu. Vaistų tiekimo sutrikimų pasitaikydavo ir anksčiau, su šia problema susiduria visos šalys, taip pat ir Lietuva. Dažniausiai vaistų tiekimo sutrikimai būna nulemti gamybos problemų, pavyzdžiui, kai trūksta veikliųjų ar kokių nors kitokių medžiagų. Vaistų tiekimas taip pat gali sutrikti ir dėl logistikos problemų, padidėjusio vaistų poreikio, komercinių priežasčių“, – komentavo A.Tautvydienė.
Dažnai vaistų tiekimo sutrikimo problemos, anot VVKT atstovės, išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, jei vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos problemos, būna, kad gyventojai šio trūkumo nė nepajunta, nes esamų vaisto likučių pakanka.
„Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu. Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje. Apie vaisto tiekimo sutrikimą gamintojas privalo pranešti mums, jį tai daryti įpareigoja Farmacijos įstatymas“, – situaciją aiškino A.Tautvydienė.
Vaistų tiekimo sutrikimų pasitaikydavo ir anksčiau, su šia problema susiduria visos šalys, taip pat ir Lietuva.
Norima atkreipti dėmesį, kad vaistai yra vaistų gamintojų nuosavybė, todėl tik gamintojas sprendžia, kokiose valstybėse vaistą registruoti, į kurias valstybes vaistą tiekti, taip pat vaisto gamintojas gali vaisto tiekimą ir nutraukti savo iniciatyva.
Kad pacientai nejustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių ar šios pasekmės būtų mažesnės, gali būti tiekiami Lietuvoje neregistruoti vaistai, vadinamieji vardiniai (jei jie registruoti bent vienoje kitoje EEE valstybėje arba gamintojo valstybėje), taip pat vaistai, registruoti užsienio pakuotėmis. Šios priemonės, anot VVKT atstovės, padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas.
Ji pabrėžė, kad jei vaistinėje nėra pageidaujamo vaisto, tačiau jį turi bent viena didmeninio platinimo įmonė, gyventojui pageidaujant, vaistai turi būti užsakomi.
„Visada mūsų svetainėje galima pasitikrinti, ar nėra tiekiami kitų gamintojų tos pačios veikliosios medžiagos vaistai. Jei konkretaus vaisto apskritai nėra, o pacientui jo reikia, tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, aptarti kitokio gydymo galimybes. Jei trūksta konkretaus vaisto konkrečios farmacinės formos, pavyzdžiui, nėra tablečių, bet yra suspensija, žvakutės ar pan., verta su gydytoju ar vaistininku aptarti kitokios vaisto farmacinės formos vartojimo galimybę“, – sako A.Tautvydienė.
