Maisto gamintojai naudoja gudrias rinkodaros technikas, kad jų produktai atrodytų sveikesni, nei yra iš tikrųjų, rašo postimees.ee.
Etiketės, tokios kaip „natūralus“, „be riebalų“ arba „daug baltymų“, ir akį traukiančios etikėtės gali gerokai klaidinti vartotojus ir paskatinti žmones rinktis tuo produktus, kurių sąminingai net nesirinktų. Nes jie tikrai nėra patys palankiausi jų sveikatai.
Kiekviena maisto įmonė stengiasi, kad jos produktas lentynose būtų kuo patrauklesnis. Štai kodėl televizijos reklamose niekada nesigiriama vidutinišku skoniu ar dideliu druskos kiekiu.
Jei esate sveikata besirūpinantis vartotojas, turėtumėte žinoti apie vadinamuosius „sveikatos aureolės“ efektus – tai yra ženklinimą ar formuluotes, kurios sudaro įspūdį, kad produktas yra maistingesnis ar sveikesnis, nei yra iš tikrųjų.
Terminas „sveikatos aureolė“ egzistuoja jau mažiausiai 20 metų ir beveik kiekvienas maisto produktas ar gėrimas turi tam tikrą „aureolę“. Problema ta, kad ji niekada neapima visos tiesos, o tik jos dalį. Tačiau dažnai matydami vienas ar kitas etiketes automatiškai imame manyti, kad tai yra geriausias pasirinkimas.
Į kokius teiginius reikėtų atkreipti dėmesį?
„Visiškai natūralu“, „100 proc. natūralu“, „natūralus“
Ant maisto pakuočių rašomas žodis „natūralus“ iš tikrųjų neturi aiškios prasmės, portalui „HuffPost“ teigia maisto mokslininkė Margot Vigeant.
Pasak jos, bet kuris produktas, kuriame nenaudojami dirbtiniai kvapikliai, gali būti vadinamas „visiškai natūraliu“. Tai gali skambėti gerai, nes produkte neva nėr dirbtinių priedų, tačiau problema ta, kad šie šūkiai ima "daryti" pasirinkimus už pirkėjus.
„Daugelis vartotojų mano, kad toks produktas yra sveikas“, – teigė M.Vigeant. Tačiau iš tikrųjų taip gali ir nebūti. „Net ir visiškai natūraliuose maisto produktuose gali būti daug cukraus, druskos ar kitų ingredientų, kurie yra nesveiki, jei vartojami per daug“, – pridūrė ji.
„Be riebalų“ ir kiti „be“ žymėjimai, pavyzdžiui, „be cukraus“
„Tai sudėtinga tema, – sako M.Vigeant, – nes, viena vertus, tai tiesa ir labai svarbu tiems vartotojams, kurie yra jautrūs arba alergiški kai kuriems ingredientams.“
Jei ant pakuotės parašyta „100 % be riebalų“, tai paprastai yra tiesa.
Kai kurie teiginiai apie sveikatą yra naudingi, tačiau labai svarbu išlikti šiek tiek skeptiškiems. Nereikėtų automatiškai manyti nei blogiausio, nei geriausio. Problema kyla tada, kai mintis „šis produktas neturi jokių man kenksmingų medžiagų“ virsta mintimi „šis produktas man naudingas“.
„Dėl tokio mąstymo pokyčio žmogus gali pradėti laikyti neriebų ar glitimo neturintį sausainį sveiku maistu, nors tai vis tiek yra sausainis“, – aiškino M.Vigeant.
„Sudėtyje nėra didelio fruktozės ar kukurūzų sirupo“
Fruktozės sirupas yra perdirbtas cukrus. Jis yra skanus, tačiau per didelis jo vartojimas gali lemti riebalų kaupimąsi organizme.
Kai ant pakuotės matome užrašą „be fruktozės sirupo“, dažnai manome, kad produktas yra sveikesnis. Tačiau tai gali būti ir netiesa. Pasak rinkodaros profesoriaus Ali Besharati, ši etiketė sukuria įspūdį, kad produktas yra sveikesnis arba jame yra mažiau cukraus.
„Gamintojai kukurūzų sirupą dažnai pakeičia cukranendrių, burokėlių ar tapijokos sirupu, kurie turi beveik tokį patį poveikį medžiagų apykaitai. Toks ženklinimas atitraukia dėmesį nuo bendro produkto cukraus kiekio“, – sakė jis.
„Daugiagrūdis“
Pilno grūdo produktai turi skaidulų, vitaminų ir mineralų, todėl gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, svorį ir kraujospūdį. Iš rafinuotų grūdų dauguma šių naudingų maistinių medžiagų yra pašalinta.
Gamintojai renkasi rafinuotus grūdus, nes jie ilgiau išsilaiko, o skonis daugeliui žmonių yra malonesnis.
Žodžio „daugiagrūdis“ problema ta, kad jis iš tikrųjų nieko konkretaus nereiškia. „Tai sukuria įspūdį, kad produkte yra ir pilno grūdo produkto ir skaidulų“, – sakė A.Besharati.
„O iš tikrųjų tai reiškia tik tai, kad buvo panaudota daugiau nei viena grūdų rūšis. Tai nereiškia, kad kuris nors iš jų yra pilno grūdo“, - tikino jis.
„Daug baltymų“
Pastaraisiais metais baltymai tapo labai populiarūs. Jie svarbūs kaulams, odai, kraujui ir raumenims, padeda mesti svorį ir auginti raumenis.
Kai ant pakuotės matote žodį „baltymai“, verta į tai žiūrėti kritiškai. Pasak A.Besharati, šis teiginys dažnai naudojamas norint paslėpti didelį cukraus kiekį. Pavyzdžiui, baltymų batonėlis gali turėti 20 gramų cukraus ir daug angliavandenių, tačiau dėl pridėtų baltymų jis parduodamas kaip sporto produktas.
Per didelis baltymų vartojimas taip pat gali būti nesveikas ir padidinti širdies ligų, insulto bei kai kurių vėžio rūšių riziką.
„Skaidulos“
Skaidulos tampa vis populiaresnės. Jos padeda kontroliuoti svorį ir mažina diabeto, širdies ligų bei kai kurių vėžio rūšių riziką.
Jei ant pakuotės parašyta „skaidulos“, tai paprastai yra teigiamas dalykas, tačiau ekspertai rekomenduoja jų gauti iš natūralių šaltinių.
„Idealiu atveju turėtumėte valgyti šviežius vaisius ir daržoves, žuvį ir pilno grūdo produktus“, – sakė dr. Grantas Fowleris. Daugelio perdirbtų maisto produktų skaidulos yra apdorotos taip, kad gali būti ne tokios naudingos kaip atrodo.
Įvaizdis
Be žodžių geram įspūdžiui sudaryti naudojami ir dizaino sprendimai. Dažnai naudojamos natūralios spalvos ir vaizdai, kurie sukuria įspūdį apie neapdorotą ir „tikrą“ maistą.
Pavyzdžiui, obuolių skonio pusryčių batonėlio pakuotėje gali būti pavaizduoti sultingi obuoliai, nors pats produktas nėra toks maistingas.
Taip pat naudojami vaizdai, vaizduojantys aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sportą ar mankštą. Jie gali sudaryti vartotojui įspūdį, kad produktas yra sveikesnis, nei yra iš tikrųjų.
