Proveržis vėžio gydyme: personalizuota vakcina nuo melanomos atsinaujinimo – ranka pasiekiama

Naujame vakcinos tyrime suaugusiesiems, kuriems buvo didelė melanomos atsinaujinimo rizika, pavyko ilgiau išlikti be vėžio požymių. Rezultatai teikia vilčių dėl būsimų vakcinų nuo vėžio, rašo „Everydayhealth“.

Vėlyvosios stadijos klinikiniame tyrime individualizuotos vėžio vakcinos, sukurtos naudojant mRNR technologiją, padėjo sumažinti didelės rizikos melanomos atsinaujinimo ar išplitimo tikimybę po operacijos, rodo vaistų gamintojų „Moderna“ ir „Merck“ paskelbti rezultatai. Tyrimo dalyviai ir toliau bus stebimi, siekiant nustatyti, ar šis gydymas taip pat padeda žmonėms gyventi ilgiau.

Tiesa, kol kas visas tyrimas dar nepaskelbtas recenzuojamame moksliniame žurnale. Vakcinas gaminančios ir testuojančios bendrovės teigia, kad daugiau informacijos pateiks artėjančiame medicinos kongrese.

„Nors kol kas nežinome jokių detalių, pranešimas apie pagerėjusį išgyvenamumą be ligos atsinaujinimo ir be metastazių 3 fazės vėžio vakcinos tyrime yra nepaprastai džiuginantis“, – sako Jeffrey Ishizuka, medicinos mokslų daktaras, Jeilio universiteto medicinos mokyklos vidaus ligų docentas ir onkologas, gydantis melanoma – pavojingiausia odos vėžio forma – sergančius pacientus.

Vėžio vakcinos jau seniai laikomos labai perspektyvia gydymo kryptimi, tačiau šioje srityje būta nemažai sunkumų. Kai kurie vaistai ankstyvuosiuose tyrimuose atrodė veiksmingi, tačiau vėlesniuose etapuose nepasiteisino, sako dr. J.Ishizuka, kuris prie naujosios vakcinos kūrimo neprisidėjo.

„Tokio lygio sėkmė naudojant būtent tokio tipo individualiai pacientui pritaikytą mRNR vakciną yra tikras proveržis“, – teigia jis.

„Apie vėžio vakcinas šioje srityje svajojame jau seniai“, – sako Zihai Li, medicinos ir filosofijos mokslų daktaras, Ohajo valstijos universiteto Pelotonia imunoonkologijos instituto įkūrėjas ir direktorius.

Pasak jo, tai potencialiai gali iš esmės pakeisti situaciją.

„Shuterstock“ nuotr./Dėl žmonių pomėgio kaitintis po saule, sergamumas melanoma pasaulyje nuolat didėja.

Padėjo apsaugoti nuo melanomos atsinaujinimo ar išplitimo

Aptariamame tyrime dalyvavo 1100 suaugusiųjų, sergančių 2–4 stadijos melanoma, kurių navikai buvo visiškai pašalinti chirurginiu būdu. Maždaug vienerius metus dalyviai gavo individualizuotą mRNR vakcinos, vadinamos intismeranu, versiją kartu su „Keytruda“ (pembrolizumabu) arba vien tik „Keytruda“.

JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintas vaistas „Keytruda“ padeda imuninei sistemai atpažinti ir atakuoti vėžį blokuodamas PD-1 – baltymą, kuris gali veikti tarsi imuninių ląstelių „stabdis“.

Atliekant tarpinę tyrimo analizę, intismerano ir „Keytruda“ derinys pasiekė abu pagrindinius tyrimo tikslus:

• reikšmingai pailgino laiką, kurį pacientai išliko be melanomos atsinaujinimo;
• pailgino laiką, kurį pacientai išliko be vėžio išplitimo į tolimas kūno vietas, t.y. be metastazių.

Bendrovės dar nepaskelbė konkrečių rizikos sumažėjimo procentų. Pasak vaistų gamintojų, naujų su gydymo saugumu susijusių problemų nenustatyta.

Optimizmo suteikia ir ankstesnis, mažesnis tyrimas. Po penkerių metų stebėjimo 2 fazės tyrimas parodė, kad intismerano pridėjimas prie „Keytruda“, palyginti su gydymu vien „Keytruda“, sumažino melanomos atsinaujinimo arba mirties riziką 49 proc., o tolimųjų metastazių arba mirties riziką – 59 proc.

Kaip veikia individualizuota vėžio vakcina?

Skirtingai nuo įprastos vakcinos, kuri gali būti vienodos sudėties ir gaminama milijonams žmonių, kiekviena intismerano dozė gaminama konkrečiam žmogui, atsižvelgiant į jo vėžio genetines savybes.

„Vakcinos idėja yra paimti konkretaus paciento organizme augantį naviką, DNR sekoskaitos būdu nustatyti unikalias būtent to vėžio savybes ir pagal konkretų naviką sukurti vakciną, kuri paskatintų to žmogaus imuninę sistemą atpažinti vėžį kaip svetimą ir jį atakuoti“, – aiškina Pauline Funchain, medicinos mokslų daktarė, onkologė ir Stanfordo vėžio instituto Vėžio tyrimų mokymo ir švietimo programos direktoriaus pavaduotoja. Ji nedalyvauja kuriant intismeraną.

Mokslininkai analizuoja operacijos metu pašalintus audinius ir atrenka iki 34 nenormalių baltymų, vadinamų neoantigenais, kurie atsiranda dėl naviko mutacijų. Tuomet sukuriama individuali mRNR grandinė, kurioje užkoduotos instrukcijos imuninei sistemai, leidžiančios nusitaikyti būtent į šiuos vėžinius baltymus.

Dar vienas tikslas – suformuoti imuninę atmintį. Jeigu po operacijos organizme lieka mikroskopinių melanomos ląstelių, jos slepiasi kitose kūno vietose arba po kelių mėnesių ar metų vėl pradeda augti, imuninė sistema jau būna „išmokyta“, ko ieškoti.

„Keytruda“ papildo mRNR vakcinos veikimą, padėdama imuninei sistemai įveikti PD-1 baltymų sukeliamą slopinimą ir atakuoti vėžines ląsteles.

Naudojama ta pati pagrindinė technologija kaip ir mRNR COVID vakcinose, tačiau yra esminis skirtumas

Sauliaus Žiūros nuotr./ Vakcinacija nuo COVID-19

Informacinė ribonukleorūgštis, trumpiau mRNR, yra genetinės medžiagos rūšis, kurią organizmas natūraliai gamina. mRNR molekulės veikia kaip savotiškos instrukcijos – jos nurodo ląstelėms, kaip gaminti normalioms medžiagų apykaitos funkcijoms reikalingus baltymus.

mRNR vakcinos plačiai išgarsėjo per COVID-19 pandemiją. Taikant šią technologiją viengrandės mRNR molekulės perduoda laikinas genetines instrukcijas, paskatinančias organizmą pagaminti tam tikrus baltymus, kuriuos imuninė sistema vėliau išmoksta atpažinti kaip pavojingus.

„Individualizuota vakcina sukurta taip, kad paskatintų imuninę sistemą atakuoti konkrečius taikinius. Ji pristatoma lipidinėje dalelėje – panašioje į muilo burbulą, – kad suleista galėtų patekti į ląsteles ir jose būtų išreikšta“, – aiškina dr. J.Ishizuka.

Esminis skirtumas – kokios instrukcijos pateikiamos imuninei sistemai. COVID-19 vakcina išmoko imuninę sistemą atpažinti viruso baltymą, o ši vėžio vakcina pateikia instrukcijas, pagrįstas konkretaus žmogaus navike esančiomis mutacijomis.

Viena iš priežasčių, kodėl šis metodas gali būti veiksmingesnis už ankstesnes vėžio vakcinas, yra ta, kad jis nėra paremtas principu „viena vakcina tinka visiems“. Daugelis ankstesnių vakcinų visiems pacientams buvo nukreiptos į tuos pačius vėžio žymenis, o ši vakcina kuriama pagal unikalias kiekvieno žmogaus naviko mutacijas.

Tyrime daugiausia dėmesio skirta žmonėms, kuriems gresia didelė melanomos atsinaujinimo rizika

Melanoma yra viena pavojingiausių odos vėžio formų. Ji išsivysto, kai pigmentą gaminančios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Prognozuojama, kad 2026 m. Jungtinėse Valstijose bus diagnozuota apie 112 tūkst. naujų melanomos atvejų, o nuo šios ligos mirs daugiau kaip 8 500 žmonių.

Melanomos prognozė gali labai skirtis priklausomai nuo to, kiek liga yra pažengusi.

„Į šį tyrimą galėjo būti įtraukti žmonės, sergantys 2B–4 stadijos melanoma, kuriems visi navikai buvo pašalinti chirurginiu būdu“, – sako Funchain. „Po operacijos melanomos atsinaujinimo tikimybė šiose stadijose siekia nuo maždaug 30 proc. iki gerokai daugiau nei 75 proc., priklausomai nuo ligos stadijos.“

Pacientams, kuriems po melanomos pašalinimo liga vis dėlto atsinaujina, dažniausiai tai įvyksta per pirmuosius dvejus metus. Be to, dauguma atsinaujinimo atvejų būna susiję ne vien su vietiniu naviku, o su metastazavusia liga, kuri kelia didesnę mirties riziką.

Ar tai galėtų atverti kelią mRNR vakcinoms nuo kitų vėžio rūšių?

„Manau, šie rezultatai yra labai svarbus koncepcijos veiksmingumo įrodymas – tiek vėžio vakcinų, tiek individualizuotų vakcinų, tiek pačios mRNR technologijos požiūriu“, – sako dr. J.Ishizuka.

Istoriškai melanoma buvo viena svarbiausių sričių, kuriose išbandoma vėžio imunoterapija. Pasak Funchain, pirmieji trys šiuolaikinės imunoterapijos gydymo būdai 2011–2014 m. buvo patvirtinti būtent melanomai gydyti. Vėliau farmacijos bendrovės sukūrė panašių vaistų daugeliui kitų vėžio rūšių.

„Tikėtina, kad panašią tendenciją matysime ir kalbant apie mRNR vakcinas nuo kitų vėžio rūšių, ypač todėl, kad mRNR pagrindu kuriamus gydymo metodus iš prigimties galima gana greitai pritaikyti“, – teigia ji.

Kol kas nėra aišku, kada vakcina galėtų būti pasiekiama pacientams. Tačiau preliminari minima data - 2027-ieji.