Pilvo chirurgas įspėja: atvejai, kai refliuksas pranašauja rimtą ligą

Pilvo chirurgas, onkologas, stemplės ir skrandžio chirurgas dr. Martynas Lukšta
Diafragmos išvarža, kurią dar dažnai vadiname hiatine, tai – virškinamojo trakto būklė, su kuria susiduria nemaža dalis suaugusiųjų, ypač vyresniame amžiuje. Nors daliai ji nesukelia jokių simptomų, kitiems pamažu ji tampa refliukso ar kitokio skrandžio diskomforto priežastimi. Kaip žmogui pačiam atskirti, kada ši būklė nekelia jokio pavojaus, o kada jau būtina kreiptis į medikus?
Dr. Martynas Lukšta
Dr. Martynas Lukšta / Shutterstock.com ir asmeninio arch. nuotr. koliažas

„Didžiausia problema ta, kad pacientai su refliukso simptomais gyvena metų metus. Ilgą laiką jie nevertina jų kaip rimto įspėjimo. Tuo tarpu užsitęsęs refliuksas gali lemti net onkologinius stemplės pakitimus, kurių nediagnozavus laiku gydymas gali būti labai sudėtingesnis“, – sako pilvo chirurgas, onkologas, stemplės ir skrandžio chirurgas dr. Martynas Lukšta.

Kas yra hiatinė išvarža?

M. Lukšta pasakoja, kad hiatinė išvarža atsiranda tuomet, kai dalis skrandžio per diafragmos angą pasislenka į krūtinės ertmę. Dažniausiai pacientams yra nustatoma slankioji forma, tačiau retesniais atvejais pasitaiko ir paraezofaginė išvarža. Pastaroji kliniškai gali nbūti reikšmingesnė ir pavojingesnė, tikina medikas.

Chirurgas išskyrė kelis pagrindiniai rizikos veiksnius:

  • amžius;
  • antsvoris;
  • padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje;
  • jungiamojo audinio silpnumas.

Refliuksas – pagrindinis simptomas

Vienas didžiausia hiatinės išvaržos reikšmė siejama su gastroezofaginiu refliuksu. Pakitus anatomijai, susilpnėja apatinis stemplės raukas, todėl skrandžio rūgštis lengviau patenka į stemplę.

Dažniausi simptomai:

  • rėmuo;
  • rūgštaus turinio atpylimas;
  • deginimo jausmas už krūtinkaulio;
  • kosulys ar kimimas.

Svarbus veiksnys ir tas, kad ne visi pacientai jaučia minėtus simptomus, todėl išvarža neretai nustatoma atsitiktinių patikrų metu.

Ar yra ryšys su vėžiu?

Hiatinė išvarža pati savaime vėžio nesukelia. Tačiau ilgalaikis refliuksas gali pažeisti stemplės gleivinę ir sukelti Barrett’o stemplę – ikivėžinę būklę.

Ji didina riziką išsivystyti stemplės adenokarcinomai, tačiau:

  • rizika išlieka nedidelė;
  • procesas trunka daugelį metų;
  • taikoma efektyvi stebėsena.

Svarbu ir tai, kad hiatinė išvarža nėra reikšmingas skrandžio vėžio rizikos veiksnys.

Konservatyvus gydymas – pagrindinis pasirinkimas

Dauguma pacientų gydomi be operacijos. Pagrindinis tikslas – kontroliuoti refliuksą ir apsaugoti stemplę.

Gydymas apima:

  • gyvenimo būdo korekciją
  • svorio mažinimą
  • mitybos pakeitimus
  • lovos galvūgalio pakėlimą
  • medikamentinį gydymą (protonų siurblio inhibitoriai, antacidai)
  • esant poreikiui – endoskopinę stebėseną

Šios priemonės dažniausiai leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus.

Kada reikalinga operacija?

Chirurginis gydymas taikomas ne visiems, tačiau tam tikrais atvejais jis tampa būtinas:

  • simptomai išlieka nepaisant gydymo
  • pacientas nenori ilgalaikio vaistų vartojimo
  • atsiranda komplikacijų (kraujavimas, striktūros)
  • nustatoma didelė ar paraezofaginė išvarža
  • kyla įstrigimo ar skrandžio užsisukimo rizika

Didelės išvaržos – kodėl operacija svarbi?

Esant didelėms hiatinėms (ypač paraezofaginėms) išvaržoms, operacija dažnai rekomenduojama net ir esant nedideliems simptomams. Taip yra todėl, kad:

  • dalis skrandžio gali įstrigti krūtinės ertmėje
  • gali sutrikti kraujotaka
  • kyla skrandžio užsisukimo (volvulus) rizika
  • komplikacijos gali būti ūmios ir gyvybei pavojingos

Todėl tokiais atvejais operacija yra ne tik simptomų gydymas, bet ir komplikacijų prevencija.

„Didelės hiatinės išvaržos nėra tik diskomforto problema – tai būklė, kuri gali staiga komplikuotis ir tapti skubios operacijos priežastimi. Dėl to tokiais atvejais planinis chirurginis gydymas yra saugesnis pasirinkimas“, – pabrėžia m. dr. Martynas Lukšta.

Specializuota operacija – ne kiekviename centre

Hiatinės išvaržos chirurginis gydymas yra techniškai sudėtingas ir reikalauja didelės patirties.

Operacijos metu:

  • susiaurinama diafragmos anga
  • skrandis grąžinamas į pilvo ertmę
  • atliekama fundoplikacija

Nors procedūra dažniausiai atliekama laparoskopiškai, ji laikoma specializuota operacija.

Svarbu žinoti:

  • ne visi chirurgai ar ligoninės turi pakankamą patirtį
  • Lietuvoje šias operacijas atlieka ribotas skaičius centrų
  • rezultatai labai priklauso nuo chirurgo patirties

Todėl pacientams rekomenduojama rinktis specializuotus centrus.

Kada verta sunerimti?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei atsiranda:

  • rijimo sutrikimas
  • nepaaiškinamas svorio kritimas
  • stiprėjantis ar nuolatinis rėmuo
  • mažakraujystė

Tokiais atvejais reikalinga išsami diagnostika, dažniausiai – endoskopija.

Apibendrinimas

Diafragmos (hiatinė) išvarža – dažna ir dažniausiai nepavojinga būklė, tačiau ji gali būti svarbi refliukso priežastis ir ilgainiui lemti stemplės gleivinės pakitimus.

Dauguma pacientų sėkmingai gydomi konservatyviai, tačiau esant didelėms išvaržoms ar komplikacijoms operacija tampa būtina. Kadangi tai sudėtinga ir specializuota procedūra, labai svarbu pasirinkti patyrusį chirurgą ir tinkamą gydymo centrą.

Ankstyvas simptomų įvertinimas ir tinkamas gydymo pasirinkimas leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 7 dienas NEMOKAMAI.