Sekite 15min Google
Vapsvos Lietuvos gamtoje sutinkamos dažnai. Įprastai jų kolonijų daugėja pavasarį, o vasarą šis skaičius pasiekia piką – vienoje kolonijoje gali būti net ir daugiau nei tūkstantis vapsvų. Visgi šiltaisiais sezonais vapsvos prie žmonių artinasi rečiau, nes jų pagrindinę mitybą sudaro gėlių nektaras, saldžios uogos, vaisiai ar smulkūs vabzdžiai. Artėjant rudeniui vapsvų skaičiai pamažu mažėja, be to tampa sunkiau surasti maisto augmenijoje, nes medžiai nebežydi, gėlių mažėja, o cukraus vapsvos gali gauti nebent iš obuolių ar kriaušių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Medžių drevėse bei šakose, namų įtrūkimuose ar kampuose, taip pat vandens telkinių pakrantėse ir kitose nuo vėjo saugesnėje vietose kolonijas turinčios vapsvos pradeda ieškoti cukraus šaltinių arčiau žmonių. Jas patraukia vaisiniai bei kiti saldūs kvapai, tad vapsvų galima neatsiginti nuo maisto patiekalų, saldžių gėrimų, taip pat pasikvepinus, naudojant kvapią kosmetiką ar net higienos priemones“, – pasakoja vaistininkė A.Krušnienė.
Įgėlimas gali būti ne vienas
Vaistininkė pabrėžia, kad vapsvų dėmesį gali atkreipti ryškios, šviesos spalvos, primenančios gėlių žiedus, greitesni ar stambesni judesiai, prakaito kvapas. Viena didžiausių klaidų susidūrus su vapsva, – ją bandyti nuvyti staigiais rankų judesiais ar imti nuo jos bėgti. Pasak A.Krušnienės, tokiu atveju vapsva gali pajusti grėsmę ir bandyti apsiginti – gelti.
Įgėlus vapsvai skausmas pajuntamas iš karto, o vėliau gali pasireikšti niežėjimas, raudonis, patinimas. Taip yra dėl į odą suleidžiamų nuodų, kuriuose esantys baltymai sukelia toksinę reakciją. Visgi labai svarbu suprasti, kad ties čia nemalonumai gali nesibaigti, nes vapsvos, kaip ir širšės, gali gelti tai pačiai aukai ne vieną kartą. Negana to, žmogui įgėlusi vapsva į orą išleidžia tam tikras chemines daleles, kurios tarsi signalizuoja netoliese esančioms vapsvoms atskubėti į pagalbą.
„Visų pirma reikėtų pašalinti geluonį. Įgeltą vietą rekomenduočiau dezinfekuoti arba nuplauti vandeniu ir muilu, galima uždėti vėsų kompresą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas. Patarčiau bent keletą valandų nebūti fiziškai aktyviems, kad nuodai neplistų po kūną. Jei nemalonūs simptomai nepraeina per keletą parų, stiprėja, o savijauta prastėja, galima išgerti antihistaminų ar vaistų nuo skausmo ir uždegimo, o įgėlimo vietą patepti alergiją ir uždegimą slopinančia priemone. Apie tai, kokias priemones pasirinkti visada gali pakonsultuoti vaistininkai“, – perspėja A.Krušnienė. Ji atkreipia dėmesį, kad įgėlus vapsvai, tinimas ir pažeistos vietos jautrumas gali jaustis porą dienų ar šiek tiek ilgiau.
Sunkesni atvejai
Kai kuriems žmonėms vapsvos įgėlimas gali sukelti ir stipresnę alerginę reakciją, ypač jei įgelta ne vieną kartą ar į jautrias kūno vietas, pavyzdžiui kaklą, liežuvį, ausį, gerklę, veido zoną. Stipri alerginė reakcija gali pasireikšti itin ryškiu patinimu, skausmu ir raudoniu bei tęstis apie savaitę. Vis dėlto, pavojaus gyvybei ši būklė nekelia, visai kitaip nei ūmi alerginė reakcija – anafilaksinis šokas.
„Anafilaksinio šoko metu oda gali pabalti arba parausti, kūną gali staiga išberti pūkšlėmis, gali imti tinti kvėpavimo takai, susilpnėti pulsas ir kraujo spaudimas, pasireikšti bendras silpnumas, galvos svaigimas, kankinti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją pagalbą“, – pabrėžia ji ir priduria, kad apie savo alergijas žinantys žmonės kartu su savimi turėtų nešiotis automatinį epinefrino injektorių.
Kaip išvengti?
Siekiant sumažinti vapsvų įgėlimo riziką, vaistininkė A.Krušnienė ragina gamtoje nepalikti neuždengtų maisto produktų ar gėrimų, nes į jų vidų patekus vapsvai, galima netyčia ją praryti. Jei vapsva įgels į gerklės vidų, gali kilti nemenkas pavojus gyvybei dėl kvėpavimo takų ištinimo.
„Rekomenduočiau nevaikščioti basomis per žolę, o dirbant sodo darbus mūvėti pirštines. Taip pat esant didesniam vapsvų aktyvumui patartina vengti ryškių ir gėlėtų drabužių, verčiau rinktis žemiškus, prigesintus atspalvius. Saldžiai kvepiančių kosmetikos priemonių, šampūnų, plaukų formavimo priemonių, kvepalų ir audinių minkštiklių taip pat reikėtų vengti, jei norime atsiginti vapsvų. Žvelgiant į kalendorių, rugsėjo pabaigoje vapsvų turėtų gerokai sumažėti, tad griežtų prevencijos priemonių turėtų nebeprireikti“, – sako vaistininkė.
