Sekite 15min Google
Artroskopija – minimaliai invazinė procedūra, leidžianti apžiūrėti sąnario vidų ir prireikus gydyti nustatytą pažeidimą. Per nedidelius pjūvius į sąnarį įvedamas artroskopas – plonas instrumentas su kamera – ir chirurginiai instrumentai. Vaizdą matydamas ekrane, chirurgas gali įvertinti sąnarį ir atlikti numatytus gydymo veiksmus.
Kada gali prireikti artroskopijos?
Pasak T.Levickio, į specialistą verta kreiptis ne tik patyrus traumą, bet ir tada, kai sąnario simptomai užsitęsia ar kartojasi. Apie galimą pažeidimą gali įspėti sąnario „užstrigimas“, kai rankos ar kojos nebeįmanoma iki galo ištiesti, pasikartojantis tinimas po fizinio krūvio, skausmingas braškėjimas ar nestabilumo jausmas.
Jei įvertinus būklę nusprendžiama, kad reikia chirurginio gydymo, vienas galimų metodų yra artroskopija. Ji gali būti atliekama gydant kelio, peties, čiurnos, alkūnės ar riešo sąnario pažeidimus. Dažnai šis metodas taikomas kelio sąnariui: gydant tam tikrus menisko plyšimus ar kremzlės defektus, rekonstruojant kryžminius raiščius, šalinant atskilusius kaulo arba kremzlės fragmentus.
„Didžiausias artroskopijos privalumas – galimybė labai tiksliai diagnozuoti sąnario pažeidimus ir atlikti reikiamą gydymą, minimaliai pažeidžiant aplinkinius audinius. Dėl to gijimo procesas būna sklandesnis, o pacientai gali greičiau grįžti prie kasdienės veiklos“, – sako ortopedas traumatologas.
Vis dėlto vien sąnario skausmas nereiškia, kad reikės operacijos. Gydymo būdas parenkamas išsiaiškinus simptomų priežastį ir įvertinus paciento būklę.
Ko tikėtis operacijos dieną?
Artroskopija atliekama taikant regioninę arba bendrąją nejautrą, todėl operacijos metu pacientas skausmo nejaučia. Po procedūros sąnarį gali skaudėti, jis gali būti sustingęs ar patinęs. Skausmo malšinimo ir tolesnės priežiūros planą pacientui paaiškina gydymo komanda. Nors komplikacijos retos, jų rizika, kaip ir po bet kurios operacijos, išlieka.
„Kadangi artroskopijos metu aplinkiniai audiniai pažeidžiami minimaliai, pacientai po operacijos dažniausiai lengviau atsigauna. Daugeliu atvejų tai yra dienos chirurgijos procedūra, todėl, jei paciento būklė stabili ir nėra papildomų rizikų, po kelių valandų stebėjimo jis gali vykti namo“, – aiškina T. Levickis.
Kada galima vaikščioti, dirbti ir vairuoti?
Sveikimo laikas priklauso nuo gydyto pažeidimo, atliktos operacijos ir individualios gijimo eigos. Po kai kurių nesudėtingų menisko operacijų pacientui gali būti leidžiama remtis operuota koja jau tą pačią ar kitą dieną. Tačiau po kitų procedūrų judėjimo apribojimai ir reabilitacija gali trukti gerokai ilgiau, todėl reikia vadovautis konkrečiai pacientui duotais nurodymais.
Į fizinių pastangų nereikalaujantį darbą kai kurie pacientai grįžta po kelių dienų ar savaitės, kitiems prireikia daugiau laiko. Vairuoti galima tik tuomet, kai žmogus saugiai valdo automobilį, gali atlikti staigų stabdymą ir nevartoja reakciją veikiančių vaistų.
„Vairuoti rekomenduočiau tik tuomet, kai galūnė tampa visiškai stabili, pacientas nebevartoja stipresnių vaistų nuo skausmo ir gali be vargo atlikti staigų, avarinį stabdymą“, – pabrėžia gydytojas.
Kineziterapija – svarbi sveikimo dalis
Po operacijos skiriami pratimai padeda atkurti sąnario judrumą ir raumenų jėgą. Koks krūvis tinkamas ir kada galima grįžti prie sporto, priklauso nuo atliktos procedūros bei audinių gijimo.
„Po tam tikrų procedūrų, pavyzdžiui, atlikus dalinį menisko pašalinimą, į įprastą treniruočių režimą kartais pavyksta sugrįžti jau po 4–6 savaičių. Vis dėlto tikslų reabilitacijos planą ir laikotarpį visada dėliojame individualiai, atsižvelgdami į operacijos apimtį ir tai, kaip gyja audiniai“, – sako T. Levickis.
Pasak gydytojo, užsitęsus sąnario skausmui, tinimui, jaučiant nestabilumą ar patyrus traumą, verta kreiptis į ortopedą traumatologą. Ištyrus sąnarį galima nustatyti simptomų priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
