Verta paminėti, kad viso kraujo perpylimas nėra visiškai naujas metodas, o veikiau sugrįžimas prie praeityje naudotos praktikos, tačiau su šiuolaikiniais inovatyviais patobulinimais, leidžiančiais užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvumą, rašoma VUL Santaros klinikų pranešime žiniasklaidai.
Iki šiol Lietuvoje pacientams buvo taikoma vadinamoji komponentinė terapija – kai donoro kraujas yra išskaidomas į dalis: eritrocitus, trombocitus, plazmą ir kt., o pacientui perpilama tik reikalinga kraujo sudedamoji dalis. Galimybė naudoti visą kraują perpylimui masyvaus kraujavimo metu nuo 2025 gegužės mėn. įteisinta ir Lietuvoje – tai reiškia, jog kritinės būklės pacientui perpilamas visas kraujas toks, koks buvo surinktas iš donoro, t.y. neskaidant jo į komponentus.
„Šis pokytis yra itin svarbus esant masyviam kraujavimui, kai pacientui būtina kuo greičiau atkurti ne tik deguonies pernašą (eritrocitus), bet ir cirkuliuojantį tūrį bei krešėjimo funkcijas, kai nėra galimybės pradėti arba iki pradedant transfuziją kraujo komponentais. Viso kraujo perpylimas tokiais atvejais yra efektyvesnis ir greitesnis sprendimas.
Tokio kraujo perpylimo taktika yra naudojama masyviam kraujavimui valdyti, t.y. aktualu ne tik karininėse situacijose, tačiau ir civilinėje medicinoje: gydant traumas, akušerijoje ar kitam sunkiai valdomam kraujavimui valdyti“, – sako Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.
Sugrįžimas į praeitį su inovacijomis
Nors viso kraujo perpylimas gali atrodyti kaip naujovė, iš tiesų tai yra sugrįžimas prie metodų, kurie buvo plačiai taikomi medicinoje iki komponentinės terapijos įsigalėjimo XX amžiaus antrojoje pusėje. Anksčiau visas kraujas buvo pagrindinis gydymo būdas, tačiau dėl imunologinių reakcijų rizikos, kraujo išteklių taupymo poreikio, tikslinio gydymo efektyvumo ir laikymo optimizavimo buvo pereita prie kraujo komponentų naudojimo. Šiandien, pasitelkus šiuolaikines technologijas ir griežtus saugumo standartus, viso kraujo perpylimas grįžta kaip patobulintas ir saugesnis metodas. Inovacijos, tokios kaip leukofiltracija (tai baltųjų kraujo kūnelių pašalinimas, siekiant sumažinti komplikacijų riziką), mažo antikūnių titro kraujo atranka ir griežtos laikymo sąlygos, leidžia sumažinti komplikacijų riziką bei padidinti procedūros efektyvumą.
Santaros klinikų Kraujo centre ruošiamas mažo titro O grupės donorų kraujas: „O grupės donorai atrenkami pagal mažiausią antikūnų kiekį jų kraujyje, donoro kraujas paimamas standartiniu būdu, vėliau naudojant trombocitus išsaugojančius filtrus atliekama leukofiltracija, kraujas atvėsinamas ir saugomas +1–6°C laipsnių temperatūroje 21 dieną, – aiškina L.Kryžauskaitė. – Jei toks kraujas nepanaudojamas, jis gali būti perdirbamas į kraujo komponentus.“
Kas keičiasi donorui?
Viso kraujo donacija beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos. VUL Santaros klinikų Kraujo centras iš anksto įvertina pirmos grupės (O) donorų mėginius – šios grupės kraujas pasirinktas dėl minimalios antikūnų, galinčių „atakuoti“ paciento raudonuosius kūnelius, koncentracijos plazmoje. Kraujo mėginiai yra išsamiai ištiriami, o pati donorystė vykdoma taip pat – paimamas 450 ml kraujo kiekis.
„Donorams niekas nesikeičia – keičiamės mes, kad galėtume dar greičiau, efektyviau padėti tiems, kam to labiausiai reikia“, – sako gydytoja hematologė L.Kryžauskaitė.
