Kaip skelbiama Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai, poveikio rezultatai buvo pastebimi labai greitai.
„Jau po pirmojo mėnesio pacientai jautėsi geriau: sumažėjo ligos simptomų, pagerėjo kvėpavimo funkcija ir apetitas, atsirado daugiau jėgų bei energijos, reikšmingai sumažėjo chloridų kiekis prakaite. Tai iš esmės pakeitė ne tik jų sveikatą, bet ir kasdienį gyvenimą“, – sako profesorė.
Kas yra cistinė fibrozė?
Cistinė fibrozė – reta paveldima liga, dėl sutirštėjusių gleivių dažniausiai pažeidžianti kvėpavimo ir virškinimo sistemas. Negydoma liga sparčiai progresuoja: daugumai pacientų nuo gimimo pasireiškia kasos funkcijos sutrikimai, sutrinka virškinimas ir fizinis vystymasis, dažnai kartojasi lėtinės kvėpavimo takų infekcijos, ankstyvoje vaikystėje formuojasi bronchektazės (kvėpavimo takų išsiplėtimas) ir plaučių audinio fibrozė (plaučių audinio randėjimas), galiausiai atsiranda lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.
„Išgydyti šios ligos kol kas neįmanoma, tačiau inovatyvus gydymas leidžia geriau kontroliuoti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir reikšmingai prailginti prognozuojamą gyvenimo trukmę, ypač jei gydymas pradedamas anksti“, – teigia V.Misevičienė.
Dėl to vaikams, pradėjusiems vartoti naujuosius vaistus žymiai pagerėja sveikata: jie rečiau serga, geriau vystosi, tampa aktyvesni ir drąsiau dalyvauja ugdymo bei laisvalaikio veiklose, gerėja fizinė būklė, apetitas bei energijos lygis, o tai tiesiogiai keičia kasdienį gyvenimą.
Naujieji vaistai jau padėjo ir ne vienam suaugusiajam pacientui.
„Per šiuos metus pavyko išsaugoti ne vieną labai sunkios būklės paciento gyvybę. Žmonės, kurie anksčiau buvo priklausomi nuo deguonies, šiandien laisvai vaikšto, studijuoja, dirba. Hospitalizacijų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Neturime nė vieno paciento, kuris pasakytų, jog vaistas neveikia“, – teigia Kauno klinikų Suaugusiųjų cistinės fibrozės centro vadovas Kęstutis Malakauskas.
Anot jo, nors šis gydymas yra brangus, mažėjantis hospitalizacijų, antibiotikų kursų ir reabilitacijos poreikis leidžia manyti, kad bendros sveikatos priežiūros išlaidos iš esmės nesikeičia.
„Pacientai, kurie anksčiau gyveno nuo vizito iki vizito pas gydytojus, šiandien gali planuoti studijas, profesinę veiklą, šeimą. Viena jauna pacientė, ilgą laiką negalėjusi pastoti, pradėjusi šį gydymą dabar laukiasi kūdikio. Tai iš esmės keičia sergančiųjų požiūrį į savo ateitį“, – sako Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.
Pasak gydytojos, naujieji kompensuojami vaistai veikia pačią cistinės fibrozės priežastį, tačiau nesugrąžina paciento į ankstesnę sveikatos būklę. Bet tai gali sustabdyti ligos progresavimą ir reikšmingai pagerina paciento gyvenimo kokybę.
„Vis dėlto, kai kuriems pacientams šis gydymas nėra taikomas dėl skirtingų ligos genetinių mutacijų. Šiuo metu vyksta daug mokslinių tyrimų, o ateityje tikimasi platesnių gydymo galimybių ar net genų terapijos sprendimų“, – priduria V.Kalinauskaitė-Žukauskė.
Kauno klinikose veikia du funkciniai centrai, glaudžiai bendradarbiaujantys jau 14 metų – Suaugusiųjų cistinės fibrozės centras bei Vaikų cistinės fibrozės ir kitų retų kvėpavimo sistemos ligų kompetencijos centras. Abu centrai aktyviai dalyvauja Europos referencijos tinklų veikloje, esant reikalui nuotoliniu būdu konsultuojasi su labiausiai patyrusiais Europos ekspertais.
Kauno klinikose veikiantis Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras, vienijantis 26 kompetencijos centrus, užtikrina, kad pacientai, sergantys retomis ligomis, gautų koordinuotą, kompleksinę pagalbą – nuo diagnostikos iki visaverčio gydymo, daugiadalykės priežiūros bei naujausių medicinos galimybių.
