2026-07-10 06:28

Stuburą darbe susižalojusi slaugytoja atsidūrė aklavietėje: reabilitaciją pasiūlė tik po metų

Eglė Dagienė
GYVENIMAS žurnalistė
Elektrėnų ligoninės vyresnioji slaugytoja Asta Šimonienė gerai žino, ką reiškia slaugyti sunkios būklės pacientą. Tačiau po vienos pamainos ji pati tapo paciente – slaugydama beveik 200 kilogramų svėrusią moterį patyrė stuburo traumą ir galiausiai atsidūrė ant operacinio stalo. Gydytojai jai paskyrė reabilitaciją, tačiau tai, ką slaugytoja išgirdo skambindama į reabilitacijos įstaigas, ją pribloškė – vieta su siuntimu atsirastų tik kitais metais.
Asta Šimonienė
Asta Šimonienė / Asmeninio albumo nuotr.

55 metų A.Šimonienė medicinoje dirba daugiau nei tris dešimtmečius. Iš jų didžiają dalį dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL), o pastaruosius penkerius – Elektrėnų ligoninėje.

Reanimacijos ir dienos stacionaro skyriaus vyresnioji slaugytoja prisipažįsta, kad tenka dirbti slaugytoja anesteziste operacinėje ir reanimacijoje.

Pasak medikės, mažesnėse ligoninėse personalo trūkumas juntamas kasdien. Slaugytojoms tenka ne tik atlikti medicinines procedūras, bet ir fiziškai sunkiai prižiūrėti pacientus – juos vartyti, kelti, padėti pakeisti kūno padėtį, užtikrinti higieną.

„Pamainoje dažnai būname viena slaugytoja ir viena padėjėja. O pacientai turi būti prižiūrėti oriai, t.y. negali gulėti pragulose, šlapime, nejudinami. Slauga nėra tik vaistų padavimas. Tai ir žmogaus vartymas, prausimas, kūno padėties keitimas, nuolatinė priežiūra“, – pasakoja A.Šimonienė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą