15min studijoje pašnekovės atkreipė dėmesį į tai, kokios prevencinės programos ir kokioms amžiaus grupėms yra prieinamos Lietuvoje, o šeimos gydytoja pasidalino įžvalgomis, kodėl žmonės ne visada suskumba dėl prevencinių tyrimų.
– Kaip žmonės vertina prevencines programas? Ką šeimos gydytojui tenka girdėti siūlant?
J.D.: Paprastai sako: „Taigi ką tik buvau“, tada mes pažiūrime kartu elektroninę kortelę ir matome, kad prabėgo jau dveji metai. Žmonės negali patikėti. Laikas bėga be galo greitai, todėl žmonėms atrodo, kad jie ką tik buvo pasitikrinti, o mes siūlome ir vėl. Kurią bežiūrėtume prevencijos programą, ji yra reguliari, todėl ir gali pasirodyti, kad jų yra daug.
Turime ir moterų profilaktinės patikros programą, ir vyrų, ir neutralią lyčiai – storosios žarnos, kuri irgi, beje, priklauso kas dvejus metus. Pacientai sako – taigi, gydytoja, ką tik nešiau išmatas. Bet tai paprasta, juk galime net namie kasmet tai pasidaryti – o kodėl gi ne? Ypač jaunesni žmonės, turintys vyresnio amžiaus tėvus, kuriems tokia liga buvo diagnozuota.
Dažnumas galbūt sudaro įspūdį, kad čia visko yra tiek daug, bet iš tiesų tai – tik kelios programos.
– Neringa, gal galėtume pristatyti visas Lietuvoje prieinamas vėžio prevencijos programas? Kada ir ką žmogus gali pasitikrinti?
– Šiandien galioja 4 patvirtintos vėžio prevencijos programos. Kas labai svarbu – merginoms, kurioms suėjo 25-eri metai, laikas eiti pas ginekologą ir pradėti tikrintis. Šiaip naudinga apsilankyti kartą per metus, o atlikti gimdos kaklelio tyrimus – kartą per trejus. Taigi nuo 25-erių kiekvienos galvoje turėtų atsirasti žinutė – laikas atlikti gimdos kaklelio vėžio prevencinius tyrimus.
Šiandien galioja 4 patvirtintos vėžio prevencijos programos.
Antras slenkstis yra 45-eri – tuomet laikas pradėti tikrintis krūtis ir tai daryti kartą per dvejus metus. O trečias žingsnis – sulaukus 50-ies reguliariai stebėti žarnyno sveikatą. Tai jau aktualu tiek vyrams, tiek moterims – storosios žarnos vėžio prevencija, vadinamasis slapto kraujavimo testas.
Vyrams taip pat svarbu žinoti apie prostatos vėžio prevenciją, kuri prasideda nuo 50-ies. Tiesa, jei šeimoje šia liga sirgo brolis ar tėtis, tuomet prevencinius tyrimus reikėtų pradėti atlikinėti anksčiau – nuo 40-ies.
Tai ne taip sunku, nors gal atrodo, kad skaičių daug, bet programų – vos keturios.
– Kaip žmonės reaguoja, kai siūlote dalyvauti prevencinėje programoje? Ar keičiasi požiūris?
J.D. Pacientų yra visokių, vieni iki šiol yra kaip stručiai – kiša galvą į smėlį, esą aš geriau nežinosiu. Labai dažnai išsakoma baimė, kad bus rasta liga – geriau nežinoti, jei ateisiu, dar ką nors ras.
O kita dalis tikrai aktyviai dalyvauja, nemažai pacientų padėkoja, kad priminėme.
– Kaip efektyviai veikia prevencinės programos? Kaip daugėja nustatytų ankstyvų vėžio fazių ir iš viso, kaip anksti mes galime jį nustatyti?
N.Č. Tai labai priklauso nuo onkologijos rūšies – nelygu koks susirgimas, nuo to priklauso ir greitis, ir pokyčiai. Jeigu kalbame apie tuos dažniausius susirgimus, sukeliamus ŽPV viruso, tuomet galime kalbėti net apie virusų pastebėjimą – ląstelių lygiu. Pastebime, kad organizme yra virusas, kuris gali sukelti pakitimus, nuo kurių prasideda intensyvesni stebėjimai.
Jei kalbame apie krūtis, tuomet mes pokytį galime pastebėti, kai jis jau yra pačiame audinyje. Šiuo atveju svarbūs yra diagnostiniai tyrimai – ar tai būtų echoskopija, ar mamograma, ar jų derinys. Šiuo atveju yra labai svarbus ir žmonių edukavimas, moteriai svarbu žinoti, koks pas ją yra liaukinis audinys. Per pirmą patikrą moteriai tai pasakoma, ji turi tą žinoti, nes tai yra jos rizikos veiksnys.
Pereinant prie žarnyno, šie navikai prasideda nuo polipų. Žmonės galvoja, kad vėžys ima ir atsiranda per mėnesį, bet dažniausiai taip nėra. Tai vyksta per ilgesnį laiką, į tai atsižvelgiant yra ir sudėliotos minėtos prevencinės programos.
