Svarbiausi infarkto simptomai ir patarimai, ką daryti, kad žmogus nemirtų

Lietuvoje miokardo infarktas kasmet diagnozuojamas apie 7–8 tūkst. žmonių, o kas antra mirtis yra susijusi su kraujotakos sistemos ligomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Vis dažniau visuomenėje girdime, kaip svarbu rūpintis savo gyvenimo būdu ir prevenciškai tikrintis, tačiau ne mažiau svarbu gebėti atpažinti infarkto simptomus ir suteikti pirmąją pagalbą“, – primena „Vilnius sveikiau“ širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencinės programos koordinatorė Monika Karolytė.

Visuomenėje paplitęs mitas, kad infarktas yra mirties nuosprendis, tačiau realybėje matome kitą vaizdą – net 90–97 proc. žmonių, laiku patekę į ligoninę, išgyvena. Medicinoje pirmoji valanda yra laikoma auksine valanda – kuo greičiau atkuriama sutrikusi širdies raumens kraujotaka, tuo daugiau širdies raumens galima išsaugoti ir sumažinti sunkių komplikacijų riziką.

Nors medicina pažengusi ir turime priemonių išgelbėti žmogaus gyvybę, pagrindinė problema yra ta, kad pagalbos kreipiamasi per vėlai dėl neatpažintų infarkto simptomų.

Pagrindiniai infarkto simptomai:

stiprus, spaudžiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, pečius, nugarą, kaklą, žandikaulį ar viršutinę pilvo dalį,
gali svaigti galva, pykinti, prasidėti šaltas prakaitavimas, trūkti oro.

Moterims gali pasireikšti ir mažiau tipiški simptomai, pavyzdžiui:

dusulys,
pykinimas,
neįprastas nuovargis,
nugaros ar žandikaulio skausmas.

Dėl to miokardo infarktą kartais sunkiau atpažinti ir pagalbos gali būti kreipiamasi vėliau. Visgi reiktų suprasti, kad jaučiant ūmų, stiprų, į kitas kūno dalis plintantį ir besitęsiantį (trunkantį ilgiau nei 15–20 minučių) skausmą, kuris savaime nepraeina ir nesumažėja, – reikia nedelsiant kreiptis pagalbos ir skambinti 112.

Esant namie vieniems – atrakinti lauko duris ir laukti pagalbos.

Paprasta formulė išgelbėja gyvybę

Jei pastebime kitą žmogų be sąmonės, pirmiausia skambiname 112 arba prašome aplinkinių paskambinti.
Pastebėjus, kad žmogus be sąmonės, kitas žingsnis būtų atverti kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį.
Tuomet stebimas žmogaus kvėpavimas ir, jeigu jo nėra – atliekama 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai (pakėlus smakrą ir užkimšus nosį).
Jeigu nėra galimybės atlikti įpūtimus – atliekami tik krūtinės paspaudimai.
Gaivinimas tęsiamas, iki atkeliauja greitoji medicinos pagalba arba atnešamas defibriliatorius.
Greitosios medicinos pagalbos puslapyje galime matyti, kur yra artimiausi defibriliatoriai.
Pirmąją pagalbą turėtume gebėti teikti visi ir nelikti abejingi aplinkiniams. Žmonėms dažnai būna baisu pradėti gaivinti, tačiau nieko nedaryti – yra kur kas baisiau.

Kviečia prisiminti pirmosios pagalbos įgūdžius

Rugsėjo 29 d., antradienį, prekybos centre „Ozas“ Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kartu su Lietuvos širdies asociacija, Lietuvos kardiologų draugija, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir „Rezus“ klinika kviečia vilniečius nuo 12 iki 19 val. dalyvauti Pasaulinės širdies dienos minėjime ir pirmojo aukšto erdvėje prisiminti, kaip teikti pirmąją pagalbą, bei sudalyvauti kitose veiklose.

Vilniečiai taip pat yra kviečiami dalyvauti „Vilnius sveikiau“ organizuojamoje nemokamoje prevencinėje programoje „Tavo širdis – tavo rankose“, ir skatina nepamiršti prevenciškai pasitikrinti savo sveikatą, kreipiantis į šeimos gydytoją.