Sekite 15min Google
Rugpjūčio 28 dieną Grenlandija ketina paskelbti dviejų ilgai lauktų tyrimų išvadas, kurios turėtų atskleisti, kaip šie veiksmai vertintini žmogaus teisių ir tarptautinės teisės požiūriu.
Tyrimuose taip pat nagrinėjama, ar Danijos veiksmai galėtų atitikti teisinį genocido apibrėžimą.
Gimdos spiralė – tai į gimdą įdedama ilgalaikė kontracepcijos priemonė, apsauganti nuo nėštumo. Grenlandijos moterims ir mergaitėms jos masiškai pradėtos dėti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, Danijos vadovaujamos kampanijos metu.
Danija Grenlandijos sveikatos priežiūros sistemą administravo iki 1992 metų. 2024-aisiais Grenlandijos savivalda paprašė nepriklausomų ekspertų ištirti, ar Danijos valstybė pažeidė tarptautinę teisę ir ar jos veiksmai galėtų būti laikomi genocidu.
Grenlandijos valdžia tuomet pabrėžė, kad būtina ne tik išsiaiškinti visus faktus, bet ir įvertinti, kaip vadinamosios Kontracepcijos bylos sukelta trauma paveikė kelias visuomenės kartas.
Tyrimai teisinės atsakomybės nenustatys
Penktadienį, rugpjūčio 28 d., ketinamos paskelbti išvados savaime nenustatys teisiškai privalomos atsakomybės. Vis dėlto, pasak teisės ekspertų, jos gali paskatinti tolesnius politinius sprendimus.
Kopenhagos universiteto konstitucinės teisės docentas Sune Klinge teigė, kad tyrimų ataskaitos neturės tiesioginės teisinės galios, tačiau, atsižvelgiant į jų išvadas, gali būti imtasi politinių veiksmų.
Kai kurie ekspertai abejoja, ar šis atvejis atitiks genocidui nustatytą teisinę kartelę. Tarptautinės teisės ekspertas, buvęs Jungtinių Tautų tribunolo teisėjas Frederikas Harhoffas teigia, kad genocidui konstatuoti būtina įrodyti ypatingą siekį sunaikinti tam tikrą žmonių grupę.
Jo vertinimu, tokį ketinimą šiuo atveju būtų sudėtinga pagrįsti. Be to, baudžiamąją atsakomybę už genocidą gali nustatyti tik kompetentingas teismas, o ne viešai paskelbta ekspertų ataskaita.
Tačiau tyrimuose gali būti nustatyta kitų tarptautinių žmogaus teisių ar čiabuvių teisių pažeidimų. Tokios išvados galėtų turėti įtakos tolesniems politiniams ir teisiniams sprendimams bei pačių nukentėjusių moterų veiksmams.
Kodėl rengiamos dvi ataskaitos?
Iš pradžių Grenlandija tyrimą pavedė vienai keturių ekspertų grupei. Tačiau vėliau jos nariai išsiskyrė dėl profesinio požiūrio į tyrimą, todėl vietoje vienos bus paskelbtos dvi atskiros ataskaitos.
Grenlandijos valdžia nurodė, kad abiejų tyrimų metodiką ir akademinius standartus įvertino išorės ekspertai. Vis dėlto neatskleidžiama, ar nesutarimai kilo tik dėl darbo metodų, ar išsiskyrė ir pačių tyrėjų išvados.
Naujausias tyrimas nėra tas pats, kaip ankstesnė bendra Danijos ir Grenlandijos istorinė ataskaita, paskelbta 2025 metų rugsėjį. Joje buvo atkurta kontracepcijos programos eiga ir aiškintasi, kaip ji buvo vykdoma. Po šio tyrimo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen viešai atsiprašė nukentėjusių moterų.
Dabar rengiamos ataskaitos turėtų atsakyti į kitą klausimą – kaip tuomet taikytos priemonės turi būti vertinamos pagal žmogaus teisių ir tarptautinės teisės normas.
Nukentėjusioms moterims – po 40 tūkst. eurų
Tyrimų paskelbimo laikas sulaukė kritikos. Danijos parlamentas dėl kompensacijų nukentėjusioms moterims turėtų balsuoti rugpjūčio 27 dieną, likus vos vienai dienai iki ataskaitų pristatymo.
Pagal siūlomą kompensacijų sistemą reikalavimus atitinkančioms moterims, kurioms kontracepcija buvo pritaikyta be jų sutikimo tuo metu, kai už Grenlandijos sveikatos priežiūrą buvo atsakinga Danija, būtų išmokėta po 300 tūkst. Danijos kronų – maždaug 40 tūkst. eurų.
Tyrimų ataskaitos Grenlandijos valdžiai buvo perduotos dar vasarį, tačiau jų paskelbimas atidėtas, kol dokumentai buvo verčiami, recenzuojami ir rengiami viešinti.
Vienas tyrimą atlikusių ekspertų Jonas Christoffersenas ragino paskelbti išvadas dar prieš Danijos parlamento balsavimą. Jo nuomone, demokratiškai abejotina priimti įstatymą parlamentarams nežinant, ką nustatė nepriklausomi ekspertai.
F.Harhoffas sprendimą balsuoti nelaukiant ataskaitų taip pat pavadino klaida. Vis dėlto, jo teigimu, kompensacijų sistema neužkirstų nukentėjusioms Grenlandijos moterims kelio imtis papildomų teisinių veiksmų, jeigu tyrimai atskleistų platesnio masto žmogaus teisių pažeidimų ar Danijos atsakomybę.
Danijos sveikatos apsaugos ministrė Ida Auken savo ruožtu aiškino, kad vyriausybė nenorėjo dar labiau vilkinti kompensacijų skyrimo, nes nukentėjusios moterys atsakymų laukė pakankamai ilgai.
