Kad būtų lengviau suprasti šio skyriaus veiklos mastą, pakanka pažvelgti į skaičius: praėjusiais metais skyriuje buvo atlikta 30 autopsijų (mirusiųjų skrodimų) ir net apie 12 tūkstančių gyvų asmenų tyrimų.
Nuo apendicito iki sudėtingiausių navikų
„Patologijos skyrius – tai visų pirma moderni laboratorija. Galioja griežta taisyklė: viskas, ką chirurgai pašalina iš žmogaus kūno operacijos metu ar per biopsiją (audinio gabalėlio paėmimą), privalo keliauti tiesiai čia“, – sako D. Baltušnikas.
Gavęs medžiagą, patologas pirmiausia ją įvertina plika akimi. Jei audinio fragmentas didelis, gydytojas išpjauna reikiamus gabalėlius, įvertina ligos išplitimą bei formą. Tuomet laboratorijos technologai paruošia specialius preparatus, kuriuos gydytojas tiria jau pro mikroskopo objektyvą.
„Pagrindinis mūsų darbas yra su gyvaisiais pacientais. Su jais tiesioginio kontakto neturime, tačiau būtent nuo mūsų specialistų pateiktų atsakymų priklauso tolimesnė žmogaus gydymo strategija“, – sako D. Baltušnikas.
Tyrimas padeda atsakyti į esminius klausimus: ar darinys yra piktybinis, ar gerybinis, kokio pobūdžio uždegimas vyksta organizme – ūmus ar lėtinis, ar chirurgui pavyko visiškai, su sveikais kraštais, pašalinti naviką.
Pasak D. Baltušniko, iš poliklinikų patologai dažniausiai sulaukia paprastesnių pavyzdžių: apgamų, karpų ar odos išaugų. Iš operacinių atkeliauja rimtesni radiniai – navikai arba skubių operacijų metu pašalinti organai, pavyzdžiui, dėl ūmaus apendicito ar cholecistito (tulžies pūslės uždegimo).
Kodėl atsakymo reikia palaukti?
Gauti galutinį patologijos tyrimo atsakymą užtrunka mažiausiai dvi–tris dienas. Tai lemia griežti technologiniai procesai: gautus audinius reikia užfiksuoti, įlieti į parafiną, itin plonai nupjauti ir nudažyti. Tik po šių etapų preparatą galima vertinti mikroskopu.
Tačiau būna situacijų, kai atsakymo reikia „čia ir dabar“ – tiesiai ant operacinio stalo. Tokiais atvejais atliekamas skubus intraoperacinis tyrimas, trunkantis vos 20 minučių.
Chirurgui operuojant paciento naviką ir nežinant, ar jis piktybinis, ar pavyko jį visiškai pašalinti, patologai skubiai paruošia ir įvertina medžiagą. Tiesa, vedėjas pastebi, kad dėl visiškai kitokios, pagreitintos technologijos ir mažesnio audinio kiekio šis pirminis tyrimas yra mažiau tikslus, todėl kartais gali skirtis nuo galutinės diagnozės, kuri paaiškėja po kelių dienų.
Vėžį „pagauna“ vis anksčiau
Paklaustas, ką patartų gyventojams, D. Baltušnikas vienareikšmiškai išskiria profilaktines programas. Patologijos skyriuje aiškiai matyti šių programų nauda ir realūs rezultatai.
„Šiuo metu skyriuje atliekami gimdos kaklelio prevencijos tyrimai (citologiniai tepinėliai bei ŽPV tyrimai), taip pat histologiniai tyrimai, atkeliavę iš prostatos patikros programų. Tačiau didžiausia ir itin aktuali skyriaus darbo dalis – storosios žarnos tyrimai pagal prevencinę programą“, – sako D. Baltušnikas.
Pasak specialisto, džiuginanti tendencija rodo, kad žmonės šiose programose dalyvauja aktyviai. To rezultatas – patologai vis dažniau diagnozuoja ankstyvųjų stadijų vėžį arba aptinka ikivėžinius pokyčius, kuriuos laiku pašalinus užkertamas kelias labai rimtai ligai.
Šiuo metu skyriuje atliekami gimdos kaklelio prevencijos tyrimai (citologiniai tepinėliai bei ŽPV tyrimai), taip pat histologiniai tyrimai, atkeliavę iš prostatos patikros programų. Tačiau didžiausia ir itin aktuali skyriaus darbo dalis – storosios žarnos tyrimai pagal prevencinę programą.
Patirtis, jaunystė ir ateities technologijos
Per daugiau nei ketvirtadalį amžiaus, praleisto ligoninėje, skyriaus vedėjas D. Baltušnikas stebėjo milžinišką diagnostikos metodų pažangą. Jei anksčiau pakakdavo audinį tiesiog nudažyti ir pažiūrėti pro mikroskopą, šiandien patologai žvelgia kur kas giliau – į pačias molekules ir audiniuose esančius baltymus.
Po renovacijos Respublikinės Panevėžio ligoninės Patologijos skyriuje veikia šiuolaikiškos laboratorijos, kuriose atliekami: imunohistocheminiai tyrimai (leidžiantys tiksliai nustatyti navikų tipus pagal baltymus), skubios šaldomosios biopsijos operacijų metu, plonasluoksnės citologijos tyrimai ir imunofluorescencinė mikroskopija.
Prie šiuolaikiškos įrangos ir kasmet sudėtingėjančių metodų diegimo ranka rankon dirba tiek ilgametę patirtį sukaupę specialistai, tiek jauni gydytojai bei technologai.
„Tikiu, kad ši patirties ir jaunatviško maksimalizmo darna užtikrina, kad Panevėžio krašto pacientai sulauktų itin tikslių, aukščiausios kokybės atsakymų, kurie, nors ir lieka nematomi, dažnai tampa lemiamu žingsniu kovojant už sveikatą ir gyvybę“, – sako D. Baltušnikas.
