Kokį gėrimą pasirinkti?
„Vartojant vaistus, rekomenduojama gerti gryną negazuotą vandenį. Sultys, arbata, kava, pienas ar saldinti gėrimai gali neigiamai reaguoti su vaistais – neigiamai paveikti jų efektuvumą ir sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį“, – sako „ Apotheka“ sertifikuota vaistininkė Laila Zālīte.
Jei vienu metu vartojami kelių rūšių vaistai, būtinai reikia gerti daug vandens, kad juos būtų lengviau nuryti ir kad medikamentai greičiau įsisavintų – pasiektų skrandį ir plonąją žarną. Vaistininkė paaiškina, kad net jei atrodo, kad daug skysčio vaistams nuryti nebūtina, bet kokiu atveju medikamentus būtina užgertu nemenku skysčio kiekiu, kad jie pradėtų veikti.
Pakankamas vandens kiekis (vidutiniškai 2,5 litro vandens per dieną suaugusiam žmogui) padeda išvengti šalutinio poveikio, kurį gali sukelti vaistai.
Kaip vanduo veikia vaistų absorbciją ir poveikį
Vaistininkė pabrėžia, kad prarijus vaistą, tabletę ar kapsulę, kad veiklioji medžiaga galėtų išsiskirti ir absorbuotis į plonąją žarną, būtina ją ištirpinti vandenyje. Būtent taip veikliosios medžiagos patenka į kraują ir pradeda atlikti savo gydomąją funkciją.
Jei išgeriate per mažai skysčių, vaistai gali ištirpti lėčiau arba nepilnai, todėl jų absorbcija gali būti lėtesnė. Dėl šios priežasties vaisto poveikis gali būti uždelstas arba silpnesnis nei numatyta.
Tokiais atvejais žmogus gali klaidingai manyti, kad vaistai nėra veiksmingi, nors tikroji priežastis galėjo būti tiesiog nepakankamas skysčių vartojimas.
„Be to, nepakankamas vandens suvartojimas gali prisidėti prie situacijų, kai vaistai ilgiau užsibūna stemplėje ar skrandyje, o taip sukeliamas vietinis gleivinės dirginimą.
Tai irgi gali sumažinti gydomąjį vaisto poveikį ir sustiprinti šalutinį. Pavyzdžiui, gerklės patinimas, stemplės uždegimas, skrandžio gleivinės dirginimas, dėl kurio atsiranda nemalonus deginimo pojūtis“, – apie galimas pasekmes įspėja vaistininkė.
Nepakankamas vandens vartojimas taip pat gali sukelti pykinimą, vėmimą ir padidinti užspringimo riziką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dehidratuotas organizmas paprastai pakeičia vaistų metabolizmą – paveikiama tiek kepenų, tiek inkstų, kurie yra pagrindiniai organai, atsakingi už vaistų skaidymą ir šalinimą, funkcija. Tai gali padidinti šalutinio poveikio riziką arba, atvirkščiai, sumažinti vaisto veiksmingumą.
Todėl vartojant vaistus, vandens gėrimas neturėtų būti laikomas formalia rekomendacija – tai neatsiejama teisingo ir saugaus vaistų vartojimo dalis.
Rekomenduojamas kiekis – bent viena stiklinė vandens
Vandens kiekis, kurį reikia išgerti vartojant vaistus, priklauso nuo kelių veiksnių. „Svarbu žinoti, kokiam tikslui vaistas skirtas ir kokia bendra žmogaus sveikatos būklė. Taip pat svarbu suprasti konkretaus vaisto fizines savybes – pavyzdžiui, didelėms tabletėms reikia daugiau vandens, kad jos greičiau ištirptų.
Prieš vartodami vaistą dėl reikiamo vandens kiekio vartojant atitinkamą vaistą būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, tačiau rekomenduojama išgerti bent 250 ml, arba maždaug vieną stiklinę vandens“, – rekomenduoja vaistininkė.
Kai kurioms vaistų grupėms – bent 300 ml vandens
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vartojant kai kuriuos vaistus reikia išgerti papildomai vandens (būtinai ne mažiau kaip vieną stiklinę vandens), nes jie turi didesnę stemplės dirginimo riziką.
Šiems vaistams priskiriami: antibiotikai, kalio papildai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), taip pat bisfosfonatų grupės vaistai, skirti osteoporozei gydyti (pvz., alendronatas).
Tiesa, aspirinas yra vienas iš vaistų, kurie gali padidinti inkstų akmenų susidarymo riziką, jei jo vartojimo metu neišgeriama bent 300 ml vandens.
