Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pranešime žiniasklaidai pataria rinktis savivaldybių prižiūrimas maudyklas ir poilsio zonas, kuriose nuolat atliekama vandens kokybės kontrolė, tikrinamas smėlis, įrengti tualetai, šiukšlių dėžės, persirengimo kabinos, vietos rankų higienai ir kitos būtinos saugumo bei švaros priemonės.
Užteršti vandens telkiniai kelia pavojų sveikatai
Kylant oro ir vandens temperatūrai, didėja rizika užsikrėsti ligomis, kurios plinta per vandenį. Šiltesniame, organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro tinkamos sąlygos daugintis įvairiems mikroorganizmams. Dažniausiai ligos sukėlėjai patenka į žmogaus organizmą prarijus užteršto vandens maudynių metu, rečiau – per pažeistą odą ar gleivines. Todėl svarbu maudytis tik švariuose ir saugiuose vandens telkiniuose, nes nurijus didelį kiekį patogenų, kyla reali grėsmė užsikrėsti.
„Tokiais atvejais gali pasireikšti ūmūs žarnyno sutrikimai – pakilusi temperatūra, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, gali kamuoti pilvo ir galvos skausmai, bendras silpnumas. Taip pat gali atsirasti ir alerginių odos reakcijų, tokių kaip bėrimai ar paraudimai“, – pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Vaikai maudydamiesi dažnai netyčia praryja daugiau vandens, todėl jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti, ypač turint omenyje, kad jų imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi. Didesnį pavojų užterštame vandenyje patiria ir vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosios bei žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Kur rasti informaciją apie maudyklų vandens kokybę
Maudymosi sezonas Lietuvoje oficialiai prasideda nuo birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d.
Kur maudytis saugu, o kurių vandens telkinių reikėtų vengti, informaciją galima rasti Higienos instituto interneto svetainėje.
