Vizitą ilgai atidėliojo
Viskas prasidėjo nuo nedidelio apgamo, kuris atsirado ant žasto. Iš pradžių jis neatrodė kuo nors išsiskiriantis ar pavojingas – tiesiog mažas taškelis. Tačiau metams bėgant darinys pamažu didėjo, istorija dalinasi Vėžio paramos fondas.
Gintaro žmona Jolanta prisipažįsta, kad, turėdama medicininį išsilavinimą, nujautė, jog tai nėra geras ženklas. Vis dėlto, kaip dažnai nutinka, baimė išgirsti blogą žinią skatino vizitą pas gydytoją vis atidėti.
Jau pirmo vizito metu buvo įtarta melanoma. Tuoj pat buvome nusiųsti pas onkologus.
Nežinia, kiek dar būtų delsę, tačiau vieną dieną apgamas, jau spėjęs padidėti ne tik į plotį, bet ir iškilti virš odos, nuo sąlyčio su drabužiais pradėjo kraujuoti. Tą akimirką abejonių nebeliko.
„Jau pirmo vizito metu buvo įtarta melanoma. Tuoj pat buvome nusiųsti pas onkologus. Navikas buvo pašalintas, o išplitimo į limfmazgius nerasta. Žinoma, tai suteikė vilties. Patikslinus diagnozę paaiškėjo, kad tai antros stadijos melanoma“, – prisimena Jolanta ligos pradžią prieš septynerius metus.
Pasak jos, pirmosiomis dienomis po diagnozės sunkiausia buvo ne Gintarui, kuris iš pradžių neprisileido minties apie ligos rimtumą, o jai pačiai ir jau suaugusiai jų dukrai.
„Esu vaistininkė, todėl supratau, su kokia liga susidūrėme. Nors išplitimo nebuvo nustatyta, žinojau, kokia klastinga gali būti melanoma. Iš pradžių buvo labai daug baimės, nežinios ir įvairiausių minčių“, – sako moteris.
Penkeri metai ramybės
Vėliau paaiškėjo, kad Gintaro navikas turi BRAF geno mutaciją, o tai lemia didesnę ligos atsinaujinimo riziką. Atsižvelgiant į tai, po operacijos jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Vaistai stipriai sekino organizmą – anksčiau energingas ir aktyvus vyras kartais vos įstengdavo pereiti per kiemą. Tačiau netrukus laukė dar viena skaudi žinia. Po kelių mėnesių poodyje atsirado guzelis. Tyrimai parodė, kad tai – melanomos metastazė.
Po dar vienos operacijos sekė gydymas taikinių terapija. Pirmųjų vaistų organizmas netoleravo – kilo aukšta temperatūra, blogėjo kraujo rodikliai, liga ir toliau progresavo, todėl gydymą teko nutraukti. Laimei, paskirtas kitas taikinių terapijos medikamentas pasiteisino gerokai sėkmingiau.
„Gydytojas sakė, kad dažniausiai tokie vaistai veiksmingi apie dvejus metus, o mes jais naudojomės beveik penkerius. Metastazės išnyko, vyras dirbo, gyveno įprastą gyvenimą, tyrimai buvo geri. Nors sergant onkologine liga priklauso neįgalumas, visą tą laiką net nebuvo poreikio tvarkytis dokumentų. Vis sakydavome, jog svarbiausia ne neįgalumas, o kad nebūtų ligos“, – pasakoja Jolanta.
Pažastyje atsirado didžiulis navikas, kuris augo labai greitai.
Galiausiai prieš trejus metus liga vėl priminė apie save. Pažastyje atsirado naujų darinių. Dalį jų pavyko pašalinti chirurgiškai, tačiau pasirodė, kad piktybinės ląstelės jau išplitusios tiek, kad visų židinių išoperuoti nebeįmanoma. Po 25 spindulinio gydymo seansų atrodė, kad situacija stabilizavosi, tačiau viltis truko neilgai – šių metų pradžioje pažastyje pradėjo augti itin agresyvus navikas.
„Po gripo viskas tarsi sprogo. Pažastyje atsirado didžiulis navikas, kuris augo labai greitai ir atrodė tikrai labai grėsmingai“, – prisimena Jolanta.
Gydymo pradžia vilties nesuteikė
Tuomet gydytojas pasiūlė išmėginti imunoterapinį vaistą, kuris, deja, melanomos gydymui Lietuvoje nėra kompensuojamas. Vienas gydymo kursas kainuoja beveik 12 tūkst. eurų. Iš viso reikalingos keturios dozės, lašinamos kas tris savaites. Du pirmuosius lašinimus savo jėgomis atliko ligoninė, trečiajam savo visomis turėtomis santaupomis prisidėjo ir pati šeima, o dėl ketvirto lašinimo teko gerokai pasijaudinti.
„Po pirmos dozės nebuvo jokio efekto. Po antrosios buvo dar blogiau – prasidėjo stiprus kraujavimas, vyras buvo labai nusilpęs. Teko perpilti kraują, lašinti geležį. Mus buvo perspėję, kad taip gali būti, tačiau kai su tuo susiduri pats, labai sunku neišsigąsti.
Po trečiosios dozės situacija pagaliau ėmė keistis. Navikas, kuris buvo užėmęs kone visą pažastį, pradėjo mažėti tiesiog akyse. Kraujavimas sustojo, darinys traukėsi kiekvieną dieną, krito jo atsiskyrusios atplaišos. Tai atrodė kaip stebuklas“, – pasakoja Gintaro gydymu besirūpinanti jo žmona.
Pagerėjimas atrodė kaip stebuklas
57 metų vyras neslepia, kad nuo pat ligos pradžios gyveno nuo jos šiek tiek atsitraukęs – tarsi visa tai vyktų ne su juo. „Tačiau paskutinis navikas jau nebeleido užsimerkti prieš realybę. Nors į jį patį vis dar negaliu žiūrėti – jis mane gąsdina. Kai žmona perriša pažastį, stengiuosi nematyti to vaizdo. Man užteko pamatyti vieną kartą“, – atvirauja Gintaras.
Didžiausia jo svajonė – grįžti į savo mėgstamą darbą vėjo jėgainėje.
Nors liga Gintarą, kuris visada buvo judrus, privertė gyventi tarp lovos ir virtuvės, didžiausia jo svajonė – grįžti į savo mėgstamą darbą vėjo jėgainėje. Dar visai neseniai atrodė, kad ši svajonė gali ir neišsipildyti. Nors gydymas pradėjo veikti, šeima buvo atsidūrusi aklavietėje – lėšų paskutinei vaisto dozei nebebuvo, todėl kilo grėsmė, kad gydymą teks nutraukti.
Vis dėlto šiandien nuotaikos namuose jau visai kitokios. Didžiulėmis pastangomis, paskutinė vaisto dozė buvo gauta, o vyro būklė po jos akivaizdžiai pagerėjo – iš buvusio naviko liko tik dešimtadalis, o ir tas po truputį nyksta.
„Kai grįžome po paskutinio lašinimo, kurį laiką buvo baimė – kaip čia dabar bus. Tačiau Gintaro savijauta tikrai puiki. Ir žolę pjauna, ir pomidorus sodina, pasilaisto gėles ir daržoves. Net sako, kad jau norėtų grįžti į darbą. Sunkus buvo laikotarpis nuo sausio, tarsi viskas buvo sustoję, o dabar visai kita nuotaika – vėl planuojame gyvenimą“, - dalinosi pašnekovė.
Vyras supranta, kad su šia liga greičiausiai reikės gyventi visą likusį gyvenimą. Svarbiausia, kad ji būtų suvaldyta.
„Visa kita tikrai galiu ištverti. Visiškai pasitikiu gydytoju ir jaučiu iš jo didžiulį palaikymą. Jis nė karto nesutriko, ką daryti. Kai gydymas sukeldavo šalutinius reiškinius ar nustodavo veikti, iš karto ieškodavo sprendimų“, - tikina pašnekovas.
Būtent vieno iš tokių sprendimų gydytojai ieškojo ir tuomet, kai paaiškėjo, kad veiksmingą gydymą gali sustabdyti ne medicininės priežastys, o lėšų trūkumas.
Kas skaudžiausia gydytojui
Pasak onkologo chemoterapeuto Alvydo Česo, Gintaro istorija atskleidžia problemą, su kuria susiduria dalis metastazine melanoma sergančių pacientų.
Gintarui, turinčiam BRAF mutaciją, ilgą laiką buvo sėkmingai taikyta taikinių terapija. Kai šis gydymas tapo neveiksmingas, buvo pereita prie imunoterapijos. Tačiau skyrus Lietuvoje kompensuojamą vaistą liga ir toliau progresavo.
„Tokiais atvejais gydymo galimybės tampa labai ribotos. Viena iš nedaugelio likusių galimybių yra CTLA-4 inhibitoriai. Šio vaisto poreikis didelis, tačiau Lietuvoje jis melanomos gydymui nėra kompensuojamas dėl esą nepakankamo efektyvumo. Tačiau mano ilgametė patirtis rodo ką kita. Esu matęs ne vieną atvejį, kai pacientai savo lėšomis įsigijo šį vaistą ir pasiekė reikšmingą remisiją“, – sako gydytojas.
Pasak jo, šis gydymas yra baigtinis, o jo poveikis išlieka ilgą laiką. Todėl susidūrimas su finansiniais sunkumais buvo ypatingai skaudus.
„Vienas skaudžiausių momentų gydytojui – matyti, kad gydymas veikia, tačiau nebegalėti jo tęsti. Būtent taip nutiko šiuo atveju – nei ligoninė, nei šeimą vaisto įsigyti nebepajėgė.
Žmonės nori gyventi, planuoti ateitį, o metastazinė melanoma yra agresyvi liga – jos nesuvaldžius, gyvenimas gali greitai baigtis. Todėl, ieškodami galimybių pabaigti gydymą, kreipėmės į Valstybinę ligonių kasą dėl individualaus gydymo kompensavimo, tačiau prašymas buvo atmestas, nes melanoma nėra reta liga ir nėra teisinio pagrindo šį gydymą kompensuoti“, – pasakoja A. Česas.
Galimybė gyventi priklauso nuo aukų
Tuomet į situaciją įsitraukė Vėžio gydymo paramos fondas. Nelaukdamas, kol bus surinktos reikalingos lėšos, fondas padengė Gintaro gydymo išlaidas, kad gydymas nenutrūktų.
„Fondo dėka pacientas gavo reikalingą gydymą. Tikimės ilgalaikės remisijos ir paciento gyvenimo kokybės pagerėjimo“, - džiaugiasi A. Česas.
Tačiau tam, kad fondas ir ateityje galėtų reaguoti į panašias kritines situacijas, būtina atkurti šiam gydymui skirtas lėšas. Gintaro šeima jau išnaudojo visas savo santaupas kovai su liga. Pats Gintaras nuo šių metų vasario jau nebepajėgia dirbti. Visos jo pajamos – neįgalumo pašalpa. Jolanta, besistengdama išlaikyti šeimą ir dukrą, kuri studijuoja mediciną mokamoje vietoje, dirba 1,5 etato. Todėl dabar viltys siejamos su žmonių gerumu ir solidarumu.
Vėžio gydymo paramos fondo galimybės padėti sunkiai sergantiems pacientams tiesiogiai priklauso nuo aukotojų paramos. Kiekvienas euras yra prasmingas, nes tampa galimybe žmogui gauti gyvybiškai svarbų gydymą.
Šiandien Jūsų auka gali prisidėti ne tik prie Gintaro istorijos, bet ir užtikrinti, kad būtinas gydymas laiku pasiektų kitus pacientus, susidūrusius su sunkia onkologine liga:
Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas
A/s: L LT722140030004033163
Luminor bankas AS, SWIFT kodas AGBLLT2X
Paskirtis: parama Gintarui
