„Niujorke gyvenu jau 14 metų – septynerius skyriau modelio karjerai, o po to nutariau grįžti prie dizaino studijų: Lietuvoje, prieš išvykdama, Vilniaus Dailės akademijoje dvejus metus studijavau architektūrą, taigi studijas nutariau pratęsti Niujorko mados technologijos institute. Šį kartą pasirinkau aksesuarų dizainą ir po baigimo ėmiau dirbti avalynės dizainere „Adoni Group“ įmonėje“, – savo istoriją Žmonės.lt pradeda pasakoti A.Copeland.
Darbą šioje bendrovėje Aura vadina fantastiška pradžia – ji greitai augo, atmosfera buvo dinamiška, dizainerė kartais netgi turėdavo galimybę eskizuoti po 2–3 visiškai skirtingas avalynės kolekcijas per vieną dieną.
„Be to, mes turbūt vieninteliai Manhatane turėjome didžiulį batų fabriką, kuriame praleisdavau labai daug laiko, neretai čia apsilankydavo žymūs stilistai ir garsenybės. Čia turėjau ir retą galimybę stebėti savo sukurto dizaino gamybos procesą nevažiuodama į Kiniją, Braziliją ar Italiją. Vis dėlto, kiekvieno dizainerio svajonė – turėti savo kolekciją – neaplenkė ir manęs“, – šypteli pašnekovė.
Svajonė pildėsi žaibiškai
Grįžusi po darbų, vakarais namuose Aura darydavo eskizus, kurdavo ir svajodavo apie tai, ką konkrečiai norėtų kurti, kaip galėtų realizuoti studijų metais, kelionėse ir darbe sukauptą patirtį.
„Vieną popietę į biurą užsuko mūsų egzotiškos odos tiekėjas – išeidamas paliko keletą nuostabiai gražių gyvatės odos atraižų. Sako: „Žinau, kaip dievini egzotiškas odas, nagi, pasigamink ką nors sau pati...“ Naktį negalėjau užmigti – mąsčiau, ką iš tų gabalėlių galėčiau padaryti“, – pasakojo Aura.
Jau po kelių dienų vėl į biurą užsukęs tiekėjas maloniai nustebo pamatęs, kaip tos atraižos buvo panaudotos, todėl paliko dar keletą.
„Tada jau pradėjau gaminti apyrankes vieną po kitos – nufotografuodavau ir dalindavausi nauju dizainu per socialinį tinklą. Po kelių savaičių su manimi susisiekė pažįstama stilistė Julia Kristin ir paprašė leisti panaudoti aksesuarus dizainerio Danilo Gabrielli kolekcijai Niujorko mados savaitėje – teigė, kad jais susižavėjo ne tik ji, bet ir dizaineris“, – teigė kūrėja.
Toks pasiūlymas jai pasirodė kiek netikėtas, juk kurti ji dar buvo tik pradėjusi ir į mados aukštumas dar tikrai nepretendavo. Vis dėlto pasiūlymą priėmė, todėl jau netrukus madų šou Aura ant podiumo stebėjo savo sukurtus aksesuarus: „Tai buvo didžiausia paskata pradėti rimtai mąstyti apie savo pačios kolekciją.“
Pirmieji kūriniai buvo įkvėpti senojo Niujorko: „Norėjosi 100 metų senumo aksesuarui suteikti šiuolaikinį arba antrą gyvenimą, todėl praleisdavau daug laiko ieškodama originaliu vintažinių papuošalų, kuriuos galėčiau išardyti ir panaudoti visiškai naujame kontekste.“
Haitis tapo antrais namais
Kūrėja ne tik pasinėrė į aksesuarų gamybą, bet ir į visiškai kitokią sritį – labdarą. „Prieš pusantrų metų labdaros tikslais pirmąkart apsilankiau Haityje – su drauge lietuve Raminta Lilaite buvome įkūrusios labdaros fondą „Les Couleurs Charity“. Jau po pirmo apsilankymo mums buvo aišku, kad savo dėmesį norime sukoncentruoti būtent čia – tai skurdžiausia šalis, užmiršta pasaulio...“ – pasakojo A. Copeland.
Jau po mėnesio Aura viena sugrįžo į Haitį – Port o Prenso miesto vaikų namus. Čia ji turėjo aiškų tikslą – mokyti vaikus menų ir dizaino. „Per pirmą apsilankymą Haityje pamatėme, kad vaikai neturi jokių galimybių savęs išreikšti kūrybiškai, todėl mūsų idėja buvo įsteigti menų programą ir suteikti Haičio vaikams galimybę išreikšti save per muziką, menus, šokį“, – teigė pašnekovė.
Ji pati mokė keturis mokytojus, šiuo metu dėstančius trijuose vaikų namuose ir vienoje mokykloje.
Per pastaruosius pusantrų metų ši veikla taip įtraukė Aurą, kad ji beveik pusė savo laiko praleidžia Haityje pati dėstydama menus – tuo pačiu ji organizuoja labdaros renginius Niujorke ir kuria aksesuarus.
Iš pradžių įkvėpti Niujorko jie persismelkė Haičio dvasia: „Gyvenant Haityje neįmanoma nepastebėti, kad vietiniai menai ir dizainas labai įtakoti gamtos ir jų religijos vudu. Taigi laikui bėgant susipažinau su vietiniais menininkais ir pradėjau kurti dizainus su jų pagalba, naudodamasi vudu inspiracija šiuolaikiniame kontekste.“
Dabar jau dauguma dizainerės kūrinių gaminami Haityje su vietinių meistrų pagalba.
„Ši šalis tapo mano antraisiais namais – tai fantastiškas įkvėpimo šaltinis. Galimybė pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su vaikais, kurie yra pasaulio užmiršti, bet nepaprastai smalsūs, imlūs ir neretai labai talentingi – didžiausia dovana mano gyvenime...“ – neabejoja A. Copeland.
