Tris ketvirtadalius Baltarusijos žemės ūkio produkcijos pagamina įvairios žemės ūkio organizacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, kooperatyvas „Naujas gyvenimas“.
52 proc. jo akcijų už įvairias subsidijas yra perėję į valstybės rankas, o likusias valdo 1,4 tūkst. buvusių ir esamų kooperatyvo darbuotojų.
Šiame kooperatyve auginama apie 800 karvių, kurios laiką leidžia vėjo iš visų pusių košiamoje atviroje patalpoje.
„Mūsų kompleksas iki minus 20 dirba be jokių problemų“, – šyptelėjo vienas kooperatyvo darbuotojų ir pridūrė, kad karvės geriausiai jaučiasi, kai temperatūra svyruoja ties +/ – 5 laipsniais.
Viena karvė per dieną vidutiniškai duoda 23 kilogramus pieno. Turi šis kooperatyvas ir savo „firminę“ parduotuvę, nors klausimą, koks yra jų prekės ženklas, kooperatyvo atstovai supranta tik iš trečio karto. Ant pakuočių klijuoja savo įmonės pavadinimą ir tiek.
Štai „Naujo gyvenimo“ pagamintas „Šventinis elitinis saliamis“ kainuoja apie 7 eurus.
Tuo metu privačių ūkininkų Baltarusijoje nėra daug. Bet tie, kurie ryžtasi ūkininkauti, atrodo, klesti.
Žemės nepirko
Jurijus Loika yra vienas iš 3 tūkst. privačių Baltarusijos ūkininkų. Arba vienas iš tūkstančio stambių privačių ūkininkų.
Pirmąjį 100 hektarų prie pat Minsko mainais į pažadą ūkininkauti J.Loika iš valstybės gavo dovanų, dar 200 hektarų nemokamai išsinuomojo iš valstybės šimtui metų.
Prie didžiulio daržovių ūkio stovi ūkininko namas, primenantis nedidelę pilaitę.
Nors ūkis – didelis, J.Loika ne sezono metu samdo iki 8 darbuotojų, o per patį darbymetį triūsia keliolika žmonių.
Vien bulvėmis J.Loika yra apsodinęs 120 hektarų žemės. Taip pat vyras augina kopūstus, kriaušes, morkas, svogūnus ir pan. Daržovėms saugoti turi net specialius šaldytuvus, kur, sako, daržovės ir vaisiai gali išbūti iki pusmečio.
Užtenka ir saviems, ir rusams
Rusijos embargas, atrodytų, sukūrė puikią progą Baltarusijai padidinti įvairių produktų eksportą į Rusiją.
Tačiau J.Loika proga pasinaudoti nesiskubino.
„Norėčiau parduoti brangiau“, – paaiškino, kodėl nepadidino daržovių eksporto į Rusiją.
Vyras pasakojo, kad apie 60 proc. savo produkcijos išveža į Rusiją, o apie 40 proc. jos lieka Minskui.
Tokie kaip J.Loika pagamina apie 1,5 proc. visos Baltarusijos žemės ūkio produkcijos.
Prastai apmokamas darbas
Pernai, Baltarusijos oficialios statistikos duomenimis, žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriai sudarė apie 8 proc. BVP. Tiesa, maždaug prieš 25 metus žemės ūkis sudarė ketvirtadalį šalies BVP.
Žemės ūkio produkcija sudaro apie 15 proc. viso Baltarusijos eksporto.
Svarbiausi Baltarusijos žemės ūkio produktai yra pienas, gyvulių mėsa ir paukštiena, grūdai, bulvės, daržovės, cukriniai runkeliai.
Pernai vienam gyventojui Baltarusija pagamino 113 kilogramų skerdienos, 707 kilogramus pieno, 417 kiaušinių, 662 kilogramus bulvių.
Sektoriaus atlyginimai, įvairiais skaičiavimais, svyruoja ties trečdaliu šalies vidutinės algos, taigi apie šimtą eurų. Tiesa, šio sektoriaus atlyginimai auga sparčiau nei šalies uždarbio vidurkis.
15min.lt žurnalistė Baltarusijoje viešėjo Baltarusijos ambasados Lietuvoje kvietimu.
