Efektyvus biologinių produktų naudojimas reikalauja ne tik žinių apie patį produktą, bet ir supratimo apie sąlygas, kuriomis jis veikia geriausiai.
Ne visi biologiniai produktai vienodi
Pirmiausia svarbu suprasti, kad terminas „biologinis produktas“ apima labai platų priemonių spektrą. „Specifinės mikrobų bendrijos gali būti naudojamos žemės ūkio praktikoje siekiant palengvinti maisto medžiagų apykaitą ir atskleisti pasėlių derlingumo potencialą“, – pabrėžia Lietuvos biotechnologijų įmonės „Nando“ atstovas Michał Slota. Būtent todėl svarbu žinoti, kokio tipo produktą renkamės ir kokio tikslo siekiame.
Viena grupė – mikrobų inokuliantai. Tai preparatai, kurių sudėtyje yra gyvų, specifinių bakterijų ar grybų padermių (pvz., azotą fiksuojančių bakterijų, fosforą tirpinančių mikrobų, mikorizinių grybų, augalų augimą skatinančių rizobakterijų, vadinamųjų PGPR). Jų tikslas – įvesti į dirvožemį arba ant sėklos naudingus mikroorganizmus, kurių natūraliai trūksta arba kurių aktyvumas nepakankamas. Kita grupė – biostimuliantai.
Tai gali būti tiek mikrobų produktai, tiek įvairios medžiagos (ne mikroorganizmai), kurios stimuliuoja natūralius augalo fiziologinius procesus. Pavyzdžiui, jūros dumblių ekstraktai, huminės ir fulvo rūgštys, aminorūgštys, chitozanas ir kt. Jie gali gerinti maisto medžiagų įsisavinimą, didinti atsparumą stresui, skatinti augimą, bet patys nėra nei trąšos, nei (būtinai) mikroorganizmai. Akivaizdu, kad skirtingų tipų produktai veikia skirtingai ir sprendžia skirtingas problemas.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis?
Apsisprendus dėl siekiamo tikslo ir produkto tipo, būtina atidžiai įvertinti kelis esminius kriterijus. Kaip teisingai pasirinkti iš gausėjančios pasiūlos? „Optimalių augimą skatinančių rizobakterijų (PGPR) ar kitų mikroorganizmų padermių parinkimas žemės ūkio praktikoje priklauso nuo konkrečių auginamų pasėlių poreikių ir dirvožemio sąlygų“, – pataria Michał Slota.
Renkantis svarbu įvertinti visumą: ar produktas tinka konkrečiai kultūrai ir spręs aktualią problemą? Koks jo veikimo mechanizmas ir sudėtis – ar tai moksliškai pagrįsta? Jei tai mikrobiologinis produktas, kaip užtikrinamas jo gyvybingumas ir gebėjimas veikti realiomis lauko sąlygomis, kolonizuoti šaknis, ar jis atsparus aplinkos veiksniams? Galiausiai, ar produkto efektyvumas patvirtintas patikimais tyrimais, ypač atliktais vietos sąlygomis, ir ar jis saugus naudoti? Atsakymai į šiuos klausimus padeda priimti labiau pagrįstą sprendimą.
Sėkmingo naudojimo principai
Net ir geriausias produktas neduos naudos, jei bus naudojamas netinkamai. Kadangi biologinės priemonės, ypač su gyvais mikroorganizmais, yra jautresnės aplinkai nei įprastos cheminės priemonės, būtina atsižvelgti į palankias jų veikimui sąlygas – dažniausiai reikalinga pakankama dirvožemio drėgmė ir optimali temperatūra.
Ne mažiau svarbu tiksliai laikytis gamintojo nurodymų dėl naudojimo laiko bei būdo – ar tai būtų sėklų apvėlimas, įterpimas į dirvą, ar purškimas per lapus. Taip pat svarbu suprasti, kad biologiniai sprendimai efektyviausiai veikia ne izoliuotai, o kaip visos tvarios ūkininkavimo sistemos dalis, papildydami gerą agronominę praktiką: tinkamą sėjomainą, tausojantį žemės dirbimą, subalansuotą tręšimą ir integruotą augalų apsaugą.
Biologiniai produktai neabejotinai yra perspektyvi ir svarbi šiuolaikinio žemės ūkio dalis. Tačiau norint, kad jie taptų ne tik madinga tendencija, bet ir realią naudą duodančiu įrankiu, reikalingas gilesnis supratimas, kritiškas vertinimas renkantis ir kruopštus naudojimas pagal rekomendacijas. Tik taip „paslėpta“ dirvožemio ir augalų galia gali būti sėkmingai „pažadinta“ didesniam derliui ir sveikesnei aplinkai.
