Būtent dabar, vasaros pradžioje, sprendžiasi, ar derlius bus tiesiog geras, ar išskirtinai vertingas. Ir nors šis procesas labai priklauso nuo gamtos malonės, modernus mokslas ir biotechnologijos siūlo vis daugiau įrankių, leidžiančių ūkininkui tapti nebe stebėtoju, o aktyviu šio proceso dalyviu.
Lemiamas etapas: nematoma kokybės „architektūra“ augale
Įsivaizduokime sudėtingą gamyklą, kuri visą sezoną kaupė žaliavas (maisto medžiagas), o dabar, paskutiniame etape, turi jas visas preciziškai perkelti ir surinkti į galutinį produktą – grūdą ar sėklą. Būtent tai vyksta augale po žydėjimo. Prasideda intensyvus maisto medžiagų perskirstymas (translokacija) iš lapų ir stiebų į besiformuojančius derliaus organus. Nuo to, kaip sklandžiai ir efektyviai vyks šis procesas, ir priklausys galutinė kokybė.
Tačiau būtent tokiu metu augalai dažnai susiduria su didžiausiais iššūkiais. Vasaros karščio bangos, staigus drėgmės trūkumas ar atvirkščiai – drastiškas perteklius – sukelia milžinišką stresą. Kaip teigia augalų mitybos ir streso fiziologijos ekspertai, abiotinis stresas, ypač karštis ir sausra vėlyvosiose augimo stadijose, yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių ne tik derliaus kiekį, bet ir jo maistinę kokybę.
Stresas sutrikdo maisto medžiagų pernašą į grūdus, todėl jie lieka smulkesni, o baltymų ar kitų vertingų junginių kiekis juose sumažėja. Vadinasi, net ir teoriškai derlingoje dirvoje augalai, patyrę stresą, gali nesugebėti suformuoti aukštos kokybės derliaus.
Ne didesnis trąšų kiekis, o protingesnis augalo valdymas
Kaip padėti augalui šiuo kritiniu periodu? Atsakymas slypi ne beatodairiškame tręšime, o protingame augalo fiziologijos valdyme, pasitelkiant modernias biotechnologijas. Čia išryškėja dvi pagrindinės pagalbos kryptys.
Pirma – augalo atsparumo stresui didinimas. Įvairūs biostimuliantai – produktai, kurių sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip jūros dumblių ekstraktai, aminorūgštys, peptidai ar specifiniai mikroorganizmai – veikia tarsi „augalo streso vadybininkai“. Jie padeda palaikyti normalią ląstelių veiklą net esant nepalankioms sąlygoms.
„Užuot leidus augalui pereiti į išgyvenimo režimą ir stabdyti visus procesus, biostimuliantai padeda išlaikyti fotosintezės efektyvumą ir maisto medžiagų judėjimą. Tai leidžia augalui toliau „dirbti“ savo pagrindinį darbą – auginti kokybišką derlių“, – viename iš interviu portalui „New Ag International“ aiškino Kalifornijos universiteto profesorius dr. Patrickas Brownas. Būtent šis gebėjimas išlaikyti fiziologinį aktyvumą streso metu ir lemia, ar augalas sukaups daugiau baltymų kviečių grūduose, ar daugiau aliejaus rapsų sėklose.
Antra pagalbos kryptis – užtikrintas ir subalansuotas maisto medžiagų tiekimas. Sveika dirvožemio mikrobiota, palaikoma mikrobiologiniais preparatais, užtikrina, kad augalas gaus ne tik pagrindinius makroelementus, bet ir mikroelementus (tokius kaip boras, cinkas, manganas, siera), kurie yra būtini baltymų ar aliejų sintezės fermentų veiklai.
Be to, kai šaknų aktyvumas natūraliai mažėja, o poreikis tam tikriems elementams išauga, itin efektyvi priemonė gali būti tikslusis tręšimas per lapus. Tam pasitelkiami specialūs produktai, kurių formuluotės papildytos įvairiais adjuvantais, pavyzdžiui, paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis.
Šie priedai užtikrina, kad purškiamas tirpalas tolygiau pasiskirstytų ant lapo, geriau prie jo priliptų, o svarbiausia – padeda maistinėms medžiagoms lengviau įveikti apsauginį lapo barjerą ir greičiau patekti į augalo vidų.
Modernus ūkininkavimas – kelias į aukštesnę kokybę
Lietuvoje aukšti kokybės reikalavimai maistiniams kviečiams ar aliejiniams rapsams jau seniai yra tapę norma. Kiekvienas ūkininkas žino, kad nuo kelių dešimtųjų procento baltymų ar aliejingumo priklauso supirkimo kaina ir viso sezono darbo įvertinimas. Todėl nenuostabu, kad pažangūs Lietuvos ūkiai vis aktyviau ieško ir taiko inovatyvius būdus, kaip valdyti ne tik derliaus kiekį, bet ir jo kokybę.
Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuvos inovacijų sektorius, kuriame mokslo žinios virsta konkrečiais sprendimais ūkininkams. Pavyzdžiui, tokios biotechnologijų įmonės kaip „Nando“ savo mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros centruose kuria specializuotus biostimuliantus ir mikrobiologinius preparatus. Jų tikslas – padėti augalams ne tik lengviau įveikti vasaros stresus, bet ir optimizuoti mitybą lemiamais derliaus kokybės formavimosi etapais.
Greta to kitos pažangios įmonės, tarp kurių ir „Nando droid“ ar „Dotnuva Baltic“, Lietuvos ūkininkams pristato naujausias agronomines technologijas – nuo išmaniųjų dronų, galinčių stebėti augalų būklę, iki precizinių purkštuvų, leidžiančių efektyviau naudoti augalų apsaugos ir mitybos produktus. Šių skirtingų sričių – biotechnologijų ir išmaniųjų technologijų – sinergija ir sėkmingas lietuviškų sprendimų eksportas į dešimtis šalių liudija aukštą mūsų šalies mokslinį ir gamybinį potencialą.
Modernus ūkininkavimas vis labiau tolsta nuo paprasto aritmetinio principo „daugiau trąšų – daugiau derliaus“.
Modernus ūkininkavimas vis labiau tolsta nuo paprasto aritmetinio principo „daugiau trąšų – daugiau derliaus“. Šiandienos žemės ūkis – tai sudėtingas procesas, kuriame derliaus vertė matuojama ne tik tonomis, bet ir kokybe. O kovoje dėl aukštesnės klasės grūdų ar aliejingesnių rapsų sėklų, mokslu pagrįstos biotechnologijos tampa vienu iš svarbiausių ūkininko sąjungininkų, leidžiančių uždirbti daugiau iš to paties lauko.
