Dr. Živilė Šukytė-Kraskauskienė, Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėja, patikslina, kad EIP projekto įgyvendinimo planą gali teikti EIP veiklos grupė, kurią sudaro bent 2 skirtingų tipų subjektai, iš kurių vienas turi būti žemės, maisto ar miškų ūkio sričių veikla užsiimantis subjektas, o kitas – mokslo arba studijų institucijos atstovas arba konsultantas. Jei planui būtų pritarta, tuomet galima tikėtis daugiatūkstantinės paramos.
Nauda – visiems
Reikia priminti, kad jau anksčiau buvo atrinktos 15 konkrečių idėjų – temos ir kryptys, pagal kurias dabar gali būti teikiami EIP projektų įgyvendinimo planai.
Jei visi etapai praeiti ir finansavimas gautas – koks EIP projektas gali būti laikomas sėkmingu? „Tai toks projektas, kuriuo diegiamos naujos tvaraus ūkininkavimo technologijos, siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, įgyvendinus projektą, būtų gaunamas gausesnis ar geresnės kokybės derlius, mažesnis vandens suvartojimas bei mažesnis cheminių medžiagų naudojimas“, – atsako Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėja. Tokių projektų pavyzdžiai galėtų būti Vytauto Didžiojo universiteto EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro EIP projektas „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“ ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto EIP projektas „Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas“.
Šiais metais idėjų sąraše daugiausiai temų, susijusių su ekologine žemdirbyste, dirvožemio sveikatinimu, gyvūnų gerove.
EIP projektinių idėjų sąrašas pradėtas rengti pernai: Žemės ūkio ministerija, įvertinusi tai, kad pagrindinis EIP intervencinės priemonės tikslas – spręsti aktualias ūkio problemas plėtojant aktyvų bendradarbiavimą bei diegiant inovacijas, – kreipėsi į pagrindines žemės ūkio asociacijas prašydama identifikuoti pagrindines ūkio subjektų problemas ar jiems kylančius iššūkius. Surinkus šią informaciją po organizuotų diskusijų su įvairių sričių atstovais ir ekspertais išskirtos ir patvirtintos 15 konkrečių EIP projektinių idėjų.
„Šiais metais idėjų sąraše daugiausiai temų, susijusių su ekologine žemdirbyste, dirvožemio sveikatinimu, gyvūnų gerove. Pagal kokias temas bus pateikta daugiausiai EIP projektų įgyvendinimo planų pamatysime pasibaigus šių dokumentų teikimo terminui“, – teigė Ž. Šukytė-Kraskauskienė.
Vienam EIP projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų parama. Paramos gavėjai įsipareigoja dalintis gaunamais projekto rezultatais.
Svarbus akcentas, kad EIP projektai – tai ne pelno siekiančios iniciatyvos, kurios orientuotos į konkrečių, kad ir mažų, ūkio lygmens, problemų sprendimą bendradarbiaujant ūkininkui, taip pat mokslininkui ir (ar) konsultantui. Taip ieškoma šių problemų sprendimų būdų, kurių rezultatai bei galimybė juos diegti toliau būtų prieinama visiems. Tad labai svarbus EIP projektų rezultatų viešinimas.
Vienam EIP projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų parama.
Kaip vyksta projektas? Institucijos atlieka tyrimus, kurių rezultatai vėliau pritaikomi žemės ūkio praktikoms kurti. Pavyzdžiui, vystant naujas žemės ūkio technologijas ir diegiant jas ūkiuose. Taip, galbūt, išvedant naujas augalų veisles.
„Praktikoje tai reiškia, kad bendradarbiaujant ūkininkams, mokslininkams ar konsultantams, bandoma spręsti konkreti ūkio lygmenyje aktuali problema, kuri taip pat gali būti svarbi ir platesniame racionaliame valstybės kontekste. Idealiu atveju – laimi ne tik projekto dalyviai“, – paaiškino Ž. Šukytė-Kraskauskienė.
Tikslas – rasti geriausią sprendimą
Ž. Šukytė-Kraskauskienė pastebi, kad dažniausiai iniciatyvą rengti ir įgyvendinti EIP projektus rodo mokslininkai, tačiau galime pasidžiaugti, kad turime ir tikrai aktyvių ūkininkų, kurie, išgryninę jiems aktualią problemą ar idėją, patys susiranda mokslininkus, galinčius padėti šią problemą spręsti. Ministerija suinteresuota, kad EIP projektinės idėjos būtent ir ateitų iš ūkininkų poreikių bei motyvacijos.
Pagrindiniai sėkmingų EIP projektų naudos gavėjai bus ūkiai, kurie projekte gal ir nedalyvavo.
Taigi, mokslo ir ūkių simbiozė gali duoti gana įdomių vaisių. Pašnekovės teigimu, pagrindiniai sėkmingų EIP projektų naudos gavėjai bus ūkiai, kurie projekte gal ir nedalyvavo.
Pavyzdžiui, už paramos lėšas buvo sukurti termoizoliacinių medžiagų pavyzdžiai iš avių vilnos, kurie leistų ūkininkams, auginantiems avis, turėti papildomas galimybes realizuoti vilną ir gauti papildomų pajamų. Dabar tai gali savo ūkiuose panaudoti visi avių augintojai.
Taip pat sukurta ir pirmą kartą Lietuvoje įdiegta mažo našumo biometano gamybos technologija su nulinėmis metano emisijomis į aplinką ir realiomis sąlygomis išbandyta ūkiuose su biometanu varoma žemės ūkio technika ir transportas, panaudojant realiai iš žemės ūkio žaliavų pagamintą įvairios koncentracijos biometaną. Sukurtos ar įdiegtos kitos inovacijos, leidžiančios prisidėti prie žemės ūkio našumo bei aplinkos išsaugojimo.
