Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius tvirtina, kad situacija kasmet tik gerėja. Ūkininkai vis dažniau pereina prie ekologinio ūkininkavimo, o produkcijos realizacija ir paklausa jau kelia džiugias viltingas emocijas. Vis sklandžiau veikia kooperatyvai, kurie padeda ūkininkams lengviau realizuoti užaugintą produkciją, o vartotojams – didesnės galimybės lengvai gauti visus reikiamus maisto produktus.
Geriausia – kooperuotis
LEŪA vadovas Mindaugas Petkevičius akcentavo, kad Ekologinės savaitės proga vyks įvairių įvairūs praktiniai naudingi užsiėmimai: „Turėsime du didesnius renginius. Vienas skirtas sojos auginimui. Paradoksas tame, kad mes vis dar nemažai produkcijos importuojame, nors tikrai galėtume užsiauginti pakankamai. Soja juk pas mus augdavo nuo senų laikų, bet pamiršome. Taip pat turėsime renginį apie bulvių auginimą. Atvyks lektoriai iš Vokietijos.“
Renginiai, žinoma, naudingas dalykas. O ar ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje populiarėja? Ar stiprėja ūkiai? O kokia situacija su ekologinės produkcijos realizavimu yra šiuo metu?
M. Petkevičius teigia, kad situacija pastebimai gerėja. Ūkininkas gali patys tiesiogiai parduoti savo produkciją. Dažnai tokiu būdu tiekiami produktai įvairioms ugdymo ar kitoms įstaigoms. Tiesa, vienas ūkininkas dažniausiai negali mokyklai ar darželiui tiekti visus reikiamus produktus. Jei keli ūkininkai – tai pačiai perkančiai įstaigai kasdien užims nemažai laiko.
„Geriausia kooperuotis. Lietuvoje jau formuojasi praktika, kuomet kooperatyvai užsiima ekologiškos produkcijos realizavimu, logistika. Pavyzdžiui, koordinuotai tiekia ekologiškus produktus ugdymo įstaigoms, ieško pirkėjų, organizuoja pristatymą savo transportu“, – teigia M. Petkevičius, primindamas, kad vienas tokių kooperatyvų yra „Bio LEUA“. Šio kooperatyvo nariai paprastai priklauso ir asociacijai.
ŽŪM programa išjudino ledus
Nikolajus Dubnikovas, minėtos žemės ūkio kooperatinės bendrovė vadovas, pabrėžia, kad realūs teigiami pokyčiai Lietuvos ekologinio ūkio srityje pastebėti tuomet, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmė rūpintis sveikesniu vaikų maitinimu ugdymo įstaigose.
„Vien mūsų kooperatyvas jau tiekia produkciją į 80 ugdymo įstaigų. Vaikų darželiai, mokyklos ėmė teikti paraiškas ir taip palengva susiformavo tam tikra garantuota ekologiškų produktų vartotojų auditorija. Nebūtų realizacijos – niekas neaugintų produkcijos. Šios programos dėka jau ir privatūs vartotojai ima suprasti ekologiškų produktų naudą ir patys ieško, iš kur gauti“, – teigia N. Dubnikovas.
Vadovas tvirtina, kad yra kur tobulėti. Ekologiški maisto produktai galėtų būti tiekiami ir visam viešajam sektoriui: vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms, kariuomenei, viešbučiams ir restoranams.
Pašnekovas šiai dienai atskleidžia jau kitą problemą – didėjanti rinka iššaukia produktų trūkumą. Iš kitos pusės – garantuota rinka verčia stengtis pačius ūkininkus: „Tai reiškia, kad viskas krypsta tinkama linkme. Žinoma, mums dar labai toli iki Danijos lygio, tačiau pokyčiai džiugina.“
Kodėl Danija yra siekiamybė. Ten vietoje užauginta ekologiška produkcija tiekiama praktiškai visam viešajam sektoriui, o visuomenė pati reikalauja. Taip pat danams svarbu, kad maisto produktai būtų užauginti Danijoje, o ne importuota. Štai kodėl Danijos ūkininkai nebijo pigesnių Lenkijos ekologinių ūkių produkcijos.
„Mes esame tikras kooperatyvas – susidarome iš ekologinių ūkių ir neturime dar papildomai tarpininkų ar produktų atstovų. Patys rūpinamės ir esame suinteresuoti, kad kuo daugiau vaisių, daržovių, mėsos ir kitų ekologiškai užaugintų produktų atsidurtų ant mūsų tautiečių stalo“, – tikina pašnekovas.
Kai kalbame apie ugdymo įstaigas, kyla klausimas – kodėl vienuose rajonuose kone visi darželiai maitinami ekologiškai, o kitur – vos vienas kitas? Atsakymas, anot N. Dubnikovo, paprastas – ugdymo įstaigų steigėjas yra savivaldybė. Būtent nuo vietos valdininkų valios ir priklauso, kas ir kokiais produktais maitina vaikus ugdymo įstaigose.
N. Dubnikovas patikslino, kad tikrasis ekologinio ūkio atgimimas įvyko tuomet, kai buvo imta teikti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones.
Akcentavo, kad ekologiškai ūkininkaujantys skatinami išmokomis. Pavyzdžiui, pagal SP intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas remiami tiek ekologinės gamybos plotai, tiek prie to pereinantys.
Taip pat SP numatyta, kad ekologiniai ūkiai gali gauti ir papildomų kompensacinių išmokų deklaruodami plotus pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas, ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ bei kaimo plėtros intervencines priemones „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“.
Ekologinė visuomenė
N. Dubnikovas primena, kad ekologiškų produktų kooperatyvo veikla iš pažiūros vyksta kaip ir kiekviena prekyba: „Sekame poreikį ir ieškome augintojų. Skatiname ūkius auginti daugiau pridėtinės vertės produktų, o ne vien tik žaliavą, kuri iš esmės dažniausiai orientuota į eksportą. Turime patalpas realizavimui. Vykdome internetinę prekybą.“
Tiesa, vadovas nemano, kad kooperatyvo veikla yra tiesiog paprastas verslas. Jo žodžiais – vaikai yra ateitis, o jų sveika mityba – vienas pagrindinių banginių, ant kurių laikosi sveikata. Ekologija didele dalimi yra ir filosofija, kuri laukinės konkurencijos sąlygomis gali ir neišgyventi.
Kooperatyvo vadovas įsitikinęs, kad nėra ekologiškai ūkininkaujančio žmogaus, kuris nebūtų šios srities entuziastu, idėjiniu žmogumi: „Rezultatai pasiekiami per ilgesnį laiką – reikia kantrybės ir tikėjimo savo veiksmais. Dar visai neseniai buvo sakančių, kad iš ekologinio ūkio neuždirbsi. Laikas parodė, kad tikrai laimi tas, kuris nuosekliai laikosi savo idėjos. Pasaulis iš tiesų verčiasi – sparčiai auga ne tik ekologiškų daržovių, bet ir grūdų poreikis.
Žmonėms vis labiau rūpi ne tik jų asmeninė sveikata, bet ir aplinkosauga, klimato atšilimas. Faktas, kad ekologinis ūkininkavimas yra gerokai draugiškesnis mūsų planetai. Žmonės tai supranta, o mes jaučiame jų nusiteikimą. Ūkininkai prisideda prie žalesnės planetos savo darbu. Vartotojai – savo įpročiais. Galiausiai suprantame, kad ekologinis ūkininkavimas yra visuomenės reikalas, o ne pavienio ūkio pasirinkimas“.
