Tačiau šiandien, 2025-ųjų pavasarį, atsižvelgiant į besitęsiančius geopolitinius bei ekonominius iššūkius ir reakcijas į pernykščius ūkininkų protestus, vis garsiau klausiama: ar šios ambicijos vis dar realistiškos? Ar Europa, viena pati užsibrėžusi tokius griežtus tikslus, nerizikuoja pralaimėti globalioje konkurencinėje kovoje, ypač kai kitos pasaulio galybės, pavyzdžiui, JAV ar Kinija, renkasi kitokius kelius? Ar pirminė kurso kryptis nesikeičia?
Pasaulinė konkurencija ir Europos siekiai
Nerimas dėl Europos žemės ūkio konkurencingumo nėra laužtas iš piršto. Griežtesni aplinkosaugos reikalavimai neišvengiamai didina gamybos kaštus europietiškai produkcijai. Tuo metu kituose pasaulio regionuose aplinkosaugos kartelė dažnai yra žemesnė, leidžianti gaminti pigiau.
Šią dilemą atspindi ir aukšto lygio diskusijos pačioje ES. Kaip perspėjama aukščiausio lygio ES diskusijose apie konkurencingumą, pavyzdžiui, buvusio Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghi parengtoje ataskaitoje, jei Europa nesugebės didinti našumo, kyla klausimas, ar ji sugebės vienu metu išlikti ir technologijų lydere, ir klimato politikos pavyzdžiu, ir savarankiška žaidėja pasaulyje – gali tekti kažko atsisakyti.
Nors M.Draghi tiesiogiai neanalizavo žemės ūkio, jo įžvalgos apie būtinybę derinti ekonominį augimą ir „žaliąją“ transformaciją atspindi bendrą ES dilemą. Ar įmanoma rasti aukso vidurį tarp ambicingų aplinkosaugos tikslų ir būtinybės išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje?
Ar Briuselis švelnina kursą?
Pastarojo meto įvykiai rodo, kad Europos Komisija ir kitos institucijos ieško būdų, kaip atsakyti į kylančius iššūkius ir kritiką. Po Europą nuvilnijusių ūkininkų protestų buvo imtasi tam tikrų žingsnių: galutinai atšauktas pasiūlymas dėl Tausaus pesticidų naudojimo direktyvos peržiūros, inicijuota tikslinė Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) peržiūra siekiant sumažinti administracinę naštą ūkininkams.
Šių metų vasarį Europos Komisija pristatė ir naują ilgalaikę „Žemės ūkio ir maisto viziją“, kurioje, nors ir pabrėžiamas tvarumas bei atsparumas, didelis dėmesys skiriamas ir konkurencingumui, sąžiningoms pajamoms ūkininkams, taisyklių supaprastinimui, inovacijoms bei skaitmenizacijai.
Kaip pristatydama šią viziją teigė EK Pirmininkė Ursula von der Leyen, ūkininkai yra ES maisto gamybos sistemos centre, tačiau jie susiduria su augančiais globalios konkurencijos ir klimato kaitos iššūkiais.
Nors ES Jungtinių tyrimų centro ataskaitos rodo, kad daugelio pirminių Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas atsilieka, naujoji „Vizija“ ir BŽŪP korekcijos rodo tam tikrą poslinkį link didesnio lankstumo ir pragmatizmo, siekiant suderinti aplinkosaugos ambicijas su sektoriaus ekonomine realybe.
Tolesni žingsniai: pusiausvyros paieškos ir inovacijų svarba
Akivaizdu, kad Europos žemės ūkis yra sudėtingų pokyčių etape. Viena vertus, klimato kaitos keliamos grėsmės, biologinės įvairovės nykimas ir visuomenės lūkesčiai dėl sveikesnio maisto bei švaresnės aplinkos reikalauja esminių pokyčių ir tvaresnių praktikų diegimo. Kita vertus, ūkininkai susiduria su didžiuliu ekonominiu spaudimu ir globalia konkurencija.
Rasti sprendimus, kurie leistų pasiekti aplinkosaugos tikslus neprarandant konkurencingumo ir užtikrinant ūkių gyvybingumą, yra didžiausias ateinančių metų iššūkis ES politikos formuotojams ir visam agrosektoriui.
Kaip pavyks suderinti šiuos, kartais atrodytų, priešingus polius, priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo gebėjimo pasitelkti inovacijas.
„Žemės ūkis yra ant revoliucijos slenksčio, vedamas perversmą darančių technologijų“, – tarptautiniame portale „AgroPages“ teigia Claude‘as Flueckigeris, agroverslo konsultacijų įmonės „Flueckiger Consulting“ įkūrėjas, pabrėždamas, kad inovacijos daro milžinišką pažangą biologinių produktų, pasėlių apsaugos, dirvožemio ir augalų sveikatos srityse.
Būtent modernūs, mokslu pagrįsti sprendimai, įskaitant biotechnologijas, gali padėti ūkininkauti efektyviau, tausoti išteklius ir kartu išlaikyti aukštą našumą. Todėl, nepaisant politinių diskusijų detalių, investicijos į žinias ir inovatyvius įrankius tampa esmine sąlyga sėkmingai veikti ateities žemės ūkyje.
