Agronomės akimis: pamatyti tai, ko nemato žmogus
Viena iš tų, kurie kone kasdien naudojasi naujausiomis technologijomis ir jas vertina, yra agronomė Gabija Gudaitytė, dirbanti Radvilų ūkyje, įsikūrusiame greta Birštono. Augalininkystės ūkyje, kur auginami kviečiai, rapsai, miežiai ir kitos kultūros, gebėjimas greitai ir tiksliai įvertinti pasėlių būklę yra kritiškai svarbus.
„Naują droną laukų skenavimui intensyviau pradėjome naudoti nuo šio pavasario“, – pasakojo Gabija, pabrėždama, kad anksčiau naudoti paprastesni dronai buvo skirti daugiau bendrai apžvalgai.
Dabartinis ūkyje naudojamas pažangus „DJI Mavic 3 Multispectral“ dronas, anot agronomės, leidžia pamatyti kur kas daugiau. „Iš viršaus matai visą lauko vaizdą, problemines vietas, ko vaikščiodamas po lauką galbūt net nepastebėtum ar užtruktum labai daug laiko“, – sakė ji.
„Šis „žvilgsnis iš dangaus“ ypač vertingas dideliuose laukuose. „Pasikėlęs droną matai visą lauką. Tai labai gerai, kaip visada akcentuoju, probleminėms vietoms, kitiems niuansams įvertinti, patikrinti, kaip, sakykim, pasėlis auga vienoj ar kitoj vietoj, kokia jo būklė“, – pasakojo agronomė.
Duomenimis grįsti sprendimai: nuo skenavimo iki tiksliojo ūkininkavimo
Modernūs multispektriniai dronai, tokie kaip „DJI Mavic 3 Multispectral“, renka duomenis, kurių plika akimi nepamatysi. Jie fiksuoja augalų atspindėtą šviesą įvairiuose spektro ruožuose, o tai leidžia įvertinti augalų sveikatingumą, streso lygį, mitybos trūkumus ar net ligų bei kenkėjų pažeidimų židinius.
Kaip ir minėjo su juo dirbanti Gabija, dronas padeda pamatyti tai, ko žmogaus akis nemato, greičiau atlikti didelių plotų monitoringą ir matyti bendrą lauko vaizdą, o ne atsitiktinai pasirinktą lopinėlį.
Surinkti duomenys apdorojami specializuota programine įranga, pavyzdžiui, „Pix4Dfields“, kuri sugeneruoja detalius žemėlapius. „Mes skenuojame laukus, o tuomet pagal gautus duomenis ir sugeneruotus žemėlapius galime planuoti purškimus ar tręšimus kintama norma“, – drono teikiamas galimybes vardijo Gabija.
Tai reiškia, kad trąšos ar augalų apsaugos priemonės naudojamos nebe aklai visam laukui vienodai, o tiksliai ten ir tiek, kiek konkrečioje vietoje reikia.
„Ir sutaupo produktų – tų pačių trąšų, purškimo tirpalų“, – priduria agronomė. Be to, periodiškai atliekami skenavimai leidžia stebėti pasėlių būklės pokyčius laikui bėgant.
„Prieš porą mėnesių skenavom ir dabar vėl pakartojam, žiūrim, palyginam, koks yra pasikeitimas, galbūt atsiradę kažkokių naujų dalykų, anksčiau nepastebėtų, – patirtimi dalijasi ji. – Netikėtų orų pokyčių, pavyzdžiui, šalnų ar liūčių padariniai taip pat nepraslysta pro drono „akį“ – problemines vietas tikrai galima matyti ir po to lengviau priimti reikiamus sprendimus“.
Technologijos reikalauja žinių, bet atveria galimybes
Nors iš pirmo žvilgsnio dronų valdymas ir duomenų analizė gali atrodyti sudėtingi, Gabija tikina, kad įdėjus pastangų ir turint gerą palaikymą, viskas įveikiama.
„Pradžia buvo šiek tiek sudėtinga, bet vėlgi, esant kažkokiai bėdai ar neaiškumams, visąlaik skambinom ir klausėm mums paskirto vadybininko, kaip spręsti vieną ar kitą problemą“, – pasakojo agronomė, pridurdama, kad sukaupta patirtis palengvina darbą.
Ji minėjo, kad įmonės „Nando droid“, iš kurios įsigytas dronas, specialistas atvažiavo, parodė, apmokė ir yra visada pasiruošęs konsultuoti. Anot jos, tokia investicija moderniam ūkiui tampa kone būtinybe, ypač dirbant didelius plotus – tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir leidžia priimti tikslesnius, duomenimis pagrįstus sprendimus.
Agrodronų universalumas – ne tik stebėjimui
Nors Radvilų ūkyje „DJI Mavic 3 Multispectral“ dronas šiuo metu daugiausiai naudojamas pasėlių stebėsenai ir duomenų rinkimui, agrodronų galimybės yra kur kas platesnės. Rinkoje esama ir labiau galingų dronų, tokių kaip „Agras T50“, kuriuos taip pat pristato „Nando droid“. Jie skirti tiesioginiam purškimui, tręšimui ar net sėklų išbarstymui. Tokie agrodronai ypač nepamainomi, kai reikia apdoroti sunkiai technika prieinamus laukus, stačius šlaitus, ar dirbti po gausių liūčių, kai įprasta technika į laukus įvažiuoti negali.
„Nando droid“ vadovas Mykolas Treigys pabrėžia, kad dronai gali išgelbėti tokiose situacijose, kai laukai neįvažiuojami, o darbus atlikti reikia čia ir dabar, jie taip pat padeda įvertinti stichijų padarytus nuostolius. Tokių sprendimų integravimas leidžia ūkininkams ne tik optimizuoti veiklą, bet ir, kaip rodo pasaulinė praktika, reikšmingai sumažinti bendrą pasėlių savikainą, nes drono eksploatacija nėra brangi, ir ši inovatyvi investicija gana greitai atsiperka.
Tikslus purškimas: technologinė naujovė, kurią verta išnaudoti
Nors tręšimas kintama norma žemėlapius jau tampa vis labiau įprastas pažangiuose ūkiuose, tikslus purškimas dar tik skinasi kelią. Pasak Dotnuva Baltic produktų vadybininko Algimanto Gyvio, tai viena iš inovacijų, kurių laikas dar tik ateina: „Tręšimas pagal žemėlapius jau nebe naujiena – tai šiuolaikiško ūkininkavimo norma. Tačiau kintamos normos purškimas pagal multispektrinių dronų sudarytus – dar gana naujas reiškinys, jį įdiegę tik pavieniai inovatyvūs ūkiai, rodantys pavyzdį kitiems.“
Pasak jo, multispektrinio drono investicija – nedidelė palyginus su kitais žemės ūkyje naudojamais įrenginiais, tačiau tikslus purškimas reikalauja papildomos technikos – pažangių purkštuvų, galinčių dirbti preciziškai.
Viena pažangiausių šiuo metu rinkoje siūlomų sistemų – tai Agrifac „DynamicDosePlus“, leidžianti reguliuoti kiekvieno purkštuko darbą kas 25 cm. Impulsinio purškimo (PWM) technologija garantuoja, kad pesticidai ar kiti tirpalai būtų išpurkšti reikiamu kiekiu ir vietoje, nekeičiant purškimo slėgio ar purkštukų, taip pasiekiamas maksimalus efektyvumas ir minimalios sąnaudos.
Šiuo metu „Nando droid“ rūpinasi dronų tiekimu, techniniu aptarnavimu ir mokymais, o partneris „Dotnuva Baltic“ pardavimais Lietuvos ūkiams.
Neabejotina, kad tobulėjant technologijoms, agrodronai Lietuvos žemės ūkyje vaidins vis svarbesnį vaidmenį, padėdami ūkininkams dirbti našiau ir pelningiau.
