Ieškant užtikrintumo kintančio klimato kontekste vis labiau pasiteisina javų veislių mišinių auginimas: skirtingų veislių derinimas tame pačiame lauke leidžia sumažinti klimato, dirvožemio bei ligų įtaką ir padeda užtikrinti stabilesnį bei pelningesnį derlių.
Kam reikalingi veislių mišiniai?
Kadangi Lietuvoje dauguma laukų yra netolygūs, vidutinį derlingumą dažniausiai nulemia viena ar kelios probleminės vietos, kurios limituoja veislės derlingumo potencialą, jei tame lauke auginama viena konkreti veislė, sako „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis.
„Veislių mišinius dažniausiai sudaro trys žieminių kviečių veislės, kurios vienodžiau pasiskirsto bei geriau auga netolygiuose, skirtingos sudėties dirvožemiuose. Kuomet auginamos individualios veislės, kurios auga konkretaus lauko sąlygomis, vienais metais gali užauginti gausų derlių, bet sekančiais, pasikeitus klimatinėms ir augimo sąlygoms, daug mažesnį, lyginant su kita veisle, kuriai sąlygos augti buvo palankesnės“, – teigia bendrovės atstovas.
Tuo metu, jei tame pačiame lauke yra auginamas, pavyzdžiui, trijų veislių mišinys, tai padeda sumažinti dirvožemio įtaką, o vidutinis lauko derlingumas gaunamas didesnis, aiškina specialistas.
„Šių mišinių idėja ir tikslas yra juos auginant padidinti vidutinį lauko derlingumą ūkiuose. Augindami veislių mišinius žemdirbiai yra mažiau priklausomi nuo oro sąlygų, o gaunamas derlingumas yra toks pats arba kai kuriais atvejais ir didesnis, negu auginant vieną iš trijų mišinį sudarančių veislių tais pačiais metais“, – pažymi R.Viscockis.
„Pavyzdžiui, jeigu mišinys yra skirtas spręsti dirvožemio ar lauko netolygumo problemas, tokiame mišinyje dažniausiai dedamos veislės, gebančios augti mažesnio našumo dirvožemiuose. Mūsų atveju „Dotnuva ANE“ mišinyje yra veislė ASORY, turinti rugio geną, puikiai išvystytą šaknų sistemą ir gebėjimą augti lengvesnio ir žemesnio pH dirvožemiuose. Dėl to šis mišinys paprastai pasiekia aukštesnį derlingumą lyginant su kitomis veislėmis“, – sako R.Visockis.
Be to, kai kurie mišiniai gali padėti mažinti pasėlių ligų plitimą ir intensyvumą.
„Mišiniai sudaromi iš veislių, kurių augalai yra skirtingai jautrūs ligoms. Dėl didesnių atstumų tarp jautrių augalų sumažėja ligų sukėlėjų sporų perdavimas nuo vieno jautraus augalo ant kito. Arba atsiranda barjero efektas, kai atsparesni augalai sulaiko dalį patogenų sporų ir neleidžia užkrėsti jautresnių augalų. Skirtingas augalų stiebų skaičius, lapų paviršiaus plotas, atstumai tarp lapų ant stiebo, taip pat turi didelės įtakos ligų sukėlėjų, plintančių su lietaus lašais, sklidimo intensyvumui“, – teigia R.Visockis.
Bendrovės bandymų duomenys rodo, kad, pavyzdžiui „Dotnuva ANE“ žieminių kviečių mišinio vidutinis derlingumas siekė 9,58 tonų viename hektare, kai atskirų jį sudarančių veislių derliaus rezultatai svyravo nuo 9,38 iki 9,6 tonų hektare.
Kaip suderinti skirtingas kultūras?
Vienas pagrindinių kriterijų, parenkant veisles mišiniui, yra skirtingų veislių suderinamumas, pažymi R.Visockis.
„Ne visos veislės gali augti ir tinka auginti jas kartu su kitomis veislėmis mišiniuose. Veislės, kurios neturi didelio krūmijimosi potencialo arba, kitaip tariant, yra linkusios išauginti tik1–2 produktyvius stiebus, mišiniuose būna užgožiamos intensyvesnių veislių ir jos praktiškai išnyksta, todėl tokių veislių buvimas mišinyje neprideda ar nesukuria jokios pridėtinės vertės“, – sako R.Visockis.
Pasak specialistio, ne mažiau svarbu, kad atrinktos veislės mišinyje būtų kuo artimesnės brandos, svarbus skirtingas jų atsparumas ligoms, jautrumas išgulimui bei prisitaikymas augti lengvuose ar mažo našumo dirvožemiuose.
„Dažniausiai pakanka, kad mišinyje būtų 3 veislės, kurių savybių pakanka pasiekti norimų tikslų arba išspręsti tam tikras problemas, dėl kurių ir būna dažniausiai kuriamas mišinys“, – teigia specialistas.
Pagrindiniai argumentai sėti kviečių veislių mišinį, o ne vienos veislės kviečius:
- veislių mišinys užtikrina stabilesnį derlingumą kintančiomis sąlygomis;
- mažesnis ligų išplitimas ir intensyvumas – mažinamos investicijos;
- koreguojamos neigiamos veislių savybės (jautrumas išgulimui);
- stabilesnė ar aukštesnė grūdų kokybė;
- didinamas ūkio pelningumas.
Kviečių veislių mišiniai naudojami visoje Europoje
Danijoje veislių mišiniai pradėti labiau tirti ir auginti maždaug nuo 2018 m. Kaip parodė bandymai 2020–2022m., veislių mišiniai būdavo konkurencingi ne tik derlingume – buvo nustatomas mažesnis ligų išplitimas, pasėlis mažiau jautrus išgulimui bei kai kuriais atvejais gaunama aukštesnė grūdų kokybė.
„Esant mažesniam ligų išplitimui ar išgulimui, galima sumažinti ar supaprastinti auginimo technologiją ir gauti tokį patį ar panašų derlingumo rezultatą. Ypač, kai Danijoje yra žymiai griežtesni veikliųjų medžiagų panaudojimo apribojimai, todėl veislių mišiniai toje šalyje yra puikus sprendimo būdas žemdirbiams su mažesnėmis investicijomis ir tuo pačiu mažiau darbo, gauti labai artimą ir pelningą rezultatą“, – teigia R.Visockis.
Pasak jo, veislių mišinių naudojimas Danijoje pradėjo populiarėti jau nuo 2020 m., kur veislių mišiniai sudarė apie 10 proc. rinkos. Skaičiuojama, kad 2024m. jų populiarumas išaugo iki 40 proc. sertifikuotų sėklų rinkos.
„Žieminių kviečių „Dotnuva ANE“ veislių mišinio potencialas bandymų laukuose Lietuvoje nuteikia optimistiškai. Manau, kad veislių mišinių plotai netolimoje ateityje augs ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse vien dėl besikeičiančių klimato sąlygų, paprastesnės jų priežiūros bei stabilesnio derliaus“, – sako bendrovės atstovas.
