Esminis pasirinkimas
„Kooperacija yra ne tik bendradarbiavimo forma, bet ir strateginis pasirinkimas, stiprinantis regionus, didinantis žemdirbių atsparumą ir kuriantis ilgalaikę sėkmę. Tokie pavyzdžiai kaip „Joniškio aruodas“ rodo, kad kooperatyvai gali tapti pažangūs verslo modeliai, jie ne tik realizuoja produkciją, bet ir kuria darbo vietas, skatina jaunimą sugrįžti į kaimą bei didina regioninę vertę,“ – teigia viceministras Gediminas Tamašauskis.
Žemės ūkio ministerija remia žemės ūkio kooperatyvų augimą ir plėtrą tiek per finansines priemones, tiek per teisės aktų tobulinimą. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams suteikiamos papildomos galimybės dalyvauti investicinėse priemonėse, gauti didesnio intensyvumo paramą ir naudotis papildomomis susietosios paramos išmokomis. Taip pat siekiame dar labiau išplėsti jų vaidmenį perdirbime, rinkodaroje ir inovatyvių produktų kūrime.
Kooperacija yra ne tik bendradarbiavimo forma, bet ir strateginis pasirinkimas.
„Kooperacija yra mūsų atsakas į kintančius sektoriaus iššūkius, ji kuria pasitikėjimu grįstą ekonomiką, kurioje sprendimus priima patys žemdirbiai. Investicijos į kooperatyvus reiškia investicijas į vietos žmones, jų žinias ir mūsų bendrą ateitį“, – pažymėjo viceministras.
Strategija – stiprinti regioną
Kooperatyvas „Joniškio aruodas“ – moderni ir konkurencinga žemės ūkio įmonė, vienijanti per 117 pajininkų, kurie valdo daugiau kaip 17 tūkst. hektarų dirbamos žemės. Viena iš pagrindinių kooperatyvo funkcijų – realizuoti užaugintą produkciją. Tačiau tai toli gražu ne visos funkcijos: aprūpinimas trąšomis, sėklomis, elevatoriaus veikla, finansavimas, dokumentų tvarkymas. Viskas tam, kad ūkininkavimas būtų sklandesnis ir pelningesnis.
„Joniškio aruodas“ pradėjo savo veiklą 2007-ųjų kovą. Steigėjai – 54 ūkininkai, valdantys per 10 tūkst. hektarų žemės. Šiandien šie rodikliai kone padvigubėjo. Kooperatyvo nariai per kooperatyvą realizuoja apie 90 proc. savo užaugintos produkcijos. Kooperatyvui priklauso vienas moderniausių Baltijos šalyse 30 tūkst. tonų talpos grūdų elevatorius, kuris buvo pastatytas pasinaudojus Europos Sąjungos parama.
Kooperatyvai yra puikiausias sėkmingo verslo pavyzdys.
„Dauguma verslų nori veikti kuo efektyviau. Kooperavimasis – tai pažangus progresavimo metodas, jei norisi eiti toli ir nuolat tobulėti. Kooperatyvą renkasi tie ūkiai, kurie planuoja tobulėti ir nori dirbti kartu su kitų ūkininkų komanda“, – sako J. Zubauskienė.
Direktorė akcentavo, kad kooperatyvas mažiems ūkiams yra dar naudingesnis nei stambiems. Pavyzdžiui, ne visi ūkininkai vienu metu gali būti mechanikais, agronomais, elektrikais ar prekybos vadybininkais. Jei būtų poreikis, atsirastų galimybė įsigyti žemės ūkio technikos, kuria galėtų naudotis keli ūkiai, o ne vienas.
Vadovė tikina, kad būtent mažesnieji įvairiomis kooperatyvo paslaugomis naudojasi dažniau: „Kooperatyvas nėra įrankis ūkiams stambinti – anaiptol. Mes apjungiame didelius ir mažus ūkininkus. Aplink juos buriasi aptarnaujantis personalas. O tai jau tikrai nemaža gyventojų dalis, kurie taip uždirba savo šeimoms duoną. Kooperatyvai yra puikiausias sėkmingo verslo pavyzdys.“
Ūkininkavimas patrauklus jaunimui?
Daugelis klausia – ar regionai yra patrauklūs jaunoms šeimos kurtis, likti, auginti vaikus? Direktorė akcentuoja, kad regiono patrauklumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jis laikosi finansiškai. Kuo stipresni ir modernesni ūkiai – tuo geresnė ateities perspektyva regionui.
Sėkmingas kooperatyvas – sėkmingi ir jo ūkiai.
J. Zubauskienė pažymi, kad regionai dažniausiai būna patrauklūs investicijoms tuomet, kai patys veikia perspektyviai: „Rodos, visi tikisi ir laukia kokio investuotojo iš užsienio, kuris ims ir sukurs pas mus gerbūvį, darbo vietas. Toks kaip mūsų kooperatyvas iš esmės yra didžiulė investicija į mūsų kraštą, o investuotojai – mes patys. Apsijungę mes jau ne tik realizuojame produkciją, bet ir kuriame pridėtinę vertę visam regionui.“
J. Zubauskienė paminėjo ne vieną atvejį, kuomet vyresnius ūkių savininkus ima pavaduoti jų vaikai. Dažniausiai jie baigia mokslus, šiek tiek pakeliauja, išbando save įvairiuose samdomuose darbuose sostinėje ir mielai grįžta tęsti tėvų pradėtus darbus – puoselėti jų sukurtą ūkį.
„Smagu, kad jauni žmonės mato ūkininkavimo žavesį. Žinoma, jauniems labiausiai reikia drąsos, o kooperatyvas padeda nepaklysti vadybos pinklėse ir sukurti ateities viziją. Sėkmingas kooperatyvas – sėkmingi ir jo ūkiai.
Kooperacija kuria ateitį
Direktorė sako negalinti išskirti kooperatyvams būdingų iššūkių ir sunkumų, nes kiekvienais metais jie vis kitokie ir būdingi visam ūkių sektoriui. Tik kooperatyvams tuos iššūkius įveikti yra lengviau nei pavieniui.
Taip pat pabrėžia, jog praktiškai nėra nė vienų metų be iššūkių. Grūdai yra biržinė prekė. Veikia ne tik įvairios gamtinės sąlygos, bet ir globalūs procesai. Svarbus euro ir dolerio kursas ar derliaus situacija visame pasaulyje. Sėkmę lemia pasaulinių javų augintojų rezultatai ir produkcijos vartotojų poreikiai.
Vadovė pritaria, kad nuolat svarstoma galimybė realizuoti ne grūdus, o jau perdirbtą produkciją. Ji pabrėžia, kad tai gali būti įmanoma tik dar didesnės kooperacijos būdu. Kitaip tariant – kai vieni kitiems padeda ir siekia bendro tikslo.
„Mes, kaip ir visi verslai, esame orientuoti į augimą ir tobulėjimą. Tik reikia pažymėti, kad mūsų kooperacija trunka gal tik du dešimtmečius, o Europoje ir kitur pasaulyje jie jau skaičiuoja šimtą ar daugiau metų. Perdirbimo sistema kainuotų labai brangiai, o pokyčiai nevyksta staigiai. Reikia džiaugtis tuo, ką jau turime. Smagu, kad kooperatinius procesus supranta ir palaiko šalies politikai. Tačiau esame gyvi ne vien parama – mes patys kuriame produkciją, iš kurios išsilaikome“, – tvirtina kooperatyvo direktorė.
