Nematomos lietaus pasekmės: kas vyksta varpose?
Kol ūkininkas stebi permirkusią dirvą, pačiose varpose vyksta ardomieji procesai. Pirmasis ir didžiausias pavojus – grūdų dygimas varpose. Kai grūdas subręsta, jo ramybės periodas yra labai trumpas. Gavęs ilgalaikės drėgmės ir šilumos, jis „pamiršta“, kad tebėra varpoje, ir pradeda dygti – lygiai taip, kaip tai darytų žemėje. Šio proceso metu naudojamos grūde sukauptos maisto medžiagos.
Pasak Vokietijos agronominių tyrimų centro specialistų, prasidėjus grūdų dygimui varpose, suaktyvėja fermentai, kurie pradeda ardyti krakmolą ir baltymus. Dėl to nukenčia esminiai kokybės rodikliai: mažėja saiko masė, glitimo kiekis ir ypač krentamumo skaičius – parametras, tiesiogiai parodantis miltų kepimo savybes.
Esant dideliam fermentų aktyvumui, šis skaičius būna žemas, o tai reiškia, kad iš tokių grūdų pagaminta duona bus prastos kokybės. Dėl šių priežasčių lietuje išmirkęs derlius nebetinka aukščiausios klasės produkcijai, o jo kaina rinkoje ženkliai krenta.
Kita ne mažiau pavojinga problema – pelėsių ir mikotoksinų plitimas. Ilgai besilaikanti drėgmė varpose yra ideali terpė daugintis įvairiems mikroskopiniams grybams, ypač pavojingajai Fusarium genčiai. Šie pelėsiai ne tik blogina grūdų išvaizdą ir kvapą, bet ir gamina mikotoksinus – nuodingas medžiagas, dėl kurių derlius gali tapti visiškai netinkamas nei maistui, nei pašarui.
Šiuolaikiniai sprendimai: ne tik džiovykla
Tradicinis atsakymas į šias problemas – laukti, kol išdžius, ir kuo skubiau kulti, o vėliau derlių džiovinti. Tačiau ką daryti, jei lietus nesiliauja, o kokybė krenta akyse? Būtent čia į pagalbą ateina modernus mokslas, siūlantis sprendimus, kaip apsaugoti derlių dar lauke.
Rinkoje jau seniai žinomi desikantai, kurie pagreitina augalų džiūvimą, ar „klijai“, skirti rapsų ankštaroms apsaugoti nuo atsidarymo. Tačiau naujausios kartos produktai siūlo kur kas kompleksiškesnį poveikį. Kaip pasakojo Lietuvos biotechnologijų įmonės „Nando“ atstovas Michał Slota, specialūs priedai – adjuvantai – gali veikti kaip savotiškas „skystas lietpaltis“ augalui, apsaugantis jį nuo drėgmės pertekliaus.
„Toks produktas kaip „Smart Contact“ ant varpos ar ankštaros suformuoja mikroskopišką, elastingą ir orui pralaidžią polimerinę plėvelę, kuri neleidžia lietaus vandeniui prasiskverbti į grūdo vidų, bet leidžia pačiam augalui kvėpuoti ir natūraliai džiūti. Tai sumažina grūdų dygimo riziką varpose ir stabdo pelėsių plitimą, kartu išsaugant vertingą baltymų kiekį. Iš esmės, mes suteikiame pasėliui laikiną apsaugą, pirkdami ūkininkui taip reikalingą laiką, kol į laukus galės įvažiuoti technika“, – aiškino M.Slota.
Tačiau kyla kitas logiškas klausimas – kaip apžiūrėti ir įvertinti žalą įmirkusiems laukams, kai į juos sunku patekti tradicinėmis priemonėmis? Štai čia ypač praverčia multispektriniai dronai, kurie leidžia greitai ir tiksliai nuskaityti pasėlius, nepriklausomai nuo sudėtingų sąlygų.
Strategija prieš stichiją: apgalvoti ėjimai laukuose
Lietuvos klimato sąlygos, kai lietinga javapjūtė yra veikiau taisyklė nei išimtis, verčia ūkininkus ieškoti protingų rizikos valdymo būdų. Todėl nenuostabu, kad tokios priemonės, kurios padeda apsaugoti jau beveik užaugintą derlių, sulaukia vis daugiau dėmesio.
Tai nebėra desperatiškas gelbėjimosi šiaudas, o apgalvotos strategijos dalis, leidžianti sumažinti finansinius nuostolius dėl prarastos kokybės. Patyrę ūkininkai supranta, kad investicija į derliaus apsaugą paskutinėmis savaitėmis gali atsipirkti su kaupu, ypač kai kalbama apie aukštos kokybės maistinius grūdus.
Todėl galima teigti, kad nors oro sąlygų kontroliuoti negalime, mes galime valdyti savo reakciją į jas. Moderni agronomija ir inovatyvūs produktai suteikia ūkininkams vis daugiau įrankių, leidžiančių apsaugoti ne tik derliaus kiekį, bet ir jo kokybę – patį svarbiausią rodiklį, lemiantį viso sezono darbo sėkmę.
