Kaip teigia žemės ūkio bendrovės regiono agronomas Egidijus Bačinskas, Pietvakarių Lietuvoje dabar svarbiausia pasirūpinti vėliavinių žieminių kviečių lapų apsauga. Be to, daliai pasėlių gali prireikti papildomų maistinių medžiagų.
„Per šią ir kitą savaites regiono ūkininkai pasirūpins vėliaviniais lapais, apsaugant juos fungicidais, o silpnesni pasėliai gaus daugiau energijos, juos papildomai pamaitinus: tam pravers tiek universalios, tiek ir specializuotos priemonės. Tuo metu žieminius rapsus, kurie dabar džiugina savo žydėjimu, jų ankštarus su sisteminiais insekticidais reikės apsaugoti nuo paslėptastraublių“, – sako E.Bačinskas.
Jį papildydama Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė teigia, kad žieminiai rapsai šiemet žydi itin trumpai: dalis pasėlių jau pradėjo antrąjį žydėjimo etapą. Pasak jos, tai gali reikšti, jog šie pasėliai – gana silpni ir jiems reikia papildomos apsaugos.
„Rapso žiedlapių yra prikritę ir ant žemės, ir ant augalų lapų, tad atsiranda palankios sąlygos plisti ligoms. Todėl rekomenduojama pasėliuose ligas kontroliuoti fungicidais. Taip pat prireiks ir sisteminių insekticidų paslėptastraublių ir žiedinukų kontrolei – siekiant apsaugoti bites, juos naudoti galima ne anksčiau kaip nuo 21 val. Priemonių yra įvairių, pavyzdžiui, fungicidai – boskalido arba azoksistrobino mišiniai su protiokonazolu, sisteminiai insekticidai – su acetamiprido veikliąja medžiaga ir kt. Jei tik leidžia galimybės, rapsus reiktų pamaitinti azotu ir kaliu“, – pataria G.Pšibišauskienė.
Iššūkių kelia vėjas
Tiek Suvalkijoje, tiek Šiaurės bei kitose Lietuvos vietose liko atlikti paskutiniuosius žieminių pasėlių apsaugos darbus. Tačiau jų spartą mažina prastos oro sąlygos, ypač stiprus vėjas.
„Nors pagrindiniai darbai jau artėja link pabaigos – liko vos viena kita savaitė, jų pabaigti greitai nepavyks dėl gūsingo vėjo. Jei įprastai atlikti purškimo darbus užtruktų apie kelias dienas, dabar trukmė išsitęsia. Kai kur jau turim daugiau nei 50 proc. apsaugotų žieminių rapsų laukų, bet dar teks palaukti norint visiškai apsaugoti visus pasėlius“, – tvirtina E.Bačinskas.
Jis prideda, kad be ramesnio vėjo ūkininkai labai laukia ir gausesnių kritulių. „Kai kur nelijo visą mėnesį, tad nors ir nedidelis, bet užėjęs lietus sukėlė daug džiaugsmo. Vis dėlto, drėgmės žemei reikėtų dar daugiau.“
Šiauriniams regionams padėjo lietus
Kaip patvirtina Linas Agro regiono agronomas Viktoras Mikaliūnas, šiaurinėje Lietuvos dalyje – aplink Joniškį, Pasvalį ir kitus rajonus – ūkininkaujantys atlieka tokius pat darbus kaip ir visoje šalyje. Jis išskiria nesenus kritulius, kurie pastebimai pakeitė situaciją laukuose.
„Juokais galėjome sakyti, kad gyvename tarsi Bermudų trikampyje, kurį nuolat aplenkia lietus. Vis dėlto, kai jo sulaukėm, pasikeitė ir laukų spalva, ir ūkininkų nuotaikos pagerėjo. Lietus tarsi sudėliojo visus taškus ant „i“. Tad dabar jie papildomai apsaugojo pasėlius nuo ligų, o kai kuriuos sustiprino augimą reguliuojančiomis priemonėmis“, – sako V.Mikaliūnas.
Tačiau iš auginamų kultūrų jis išskiria pupas. Anot agronomo, palyginti su kitais pasėliais, joms šiemet augti sekasi sunkiau.
„Vėliau pasėtos pupos negavo pakankamai lietaus, drėgmės, tad ir sudygo jos netolygiai. Tačiau ten, kur jas pavyko pasėti anksčiau, jos sudygo gražiau. Kaip ir kukurūzai: nors buvo pasėti vėliausiai, jie dygsta gražiai ir sparčiai. Tad netrukus laukia darbai su jais“, – teigia V.Mikaliūnas.
Žemaitija pasidalijusi į dvi dalis
Tačiau bene įtempčiausia situacija šiuo metu pastebima Žemaitijoje. Kaip teigia čia dirbantis Linas Agro regiono agronomas Remigijus Laucius, regionas yra tarsi padalytas į dvi dalis.
„Jei pažvelgsime į laukus nuo Plungės link Klaipėdos, vaizdas juose gerokai skirs nuo to, ką matome nuo Plungės link Telšių. Kol viena pusė kritulių gavo vos kelis milimetrus, kita – net kelias dešimtis. Žinoma, daug įtakos turėjo ir praėjusi žiema, su gausiu sniegu ir mažu žemės įšalu. Po itin dideliu kiekiu sniego atsidūrę žieminiai pasėliai iššuto, tad dalis ūkininkų įsėjo vasarinius pasėlius. Vis dėlto, net ir jie ne visur yra tolygiai sudygę“, – tvirtina R.Laucius.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nors regione orų sukeltų negandų netrūksta, skirtinguose ūkiuose situacija gali kardinaliai skirtis. „Tikrai yra tokių vietų, kur tiek žieminiai, tiek ir vasariniai pasėliai negyvena geriausių dienų. Tačiau yra ir tokių laukų, kur augalai atrodo tikrai gerai. Labai daug kas priklausė nuo sėjos laiko: tie, kurie sėją pradėjo anksčiau, gali jaustis ramiau. Vis dėlto, pasėlių augimo tempą stabdė žema žemės temperatūra.“
Išskirtinis dėmesys vėliaviniams lapams
Rytų Lietuvos – Ukmergės, Širvintų ir kt. – regiono agronomas Arnoldas Reimeris teigia, kad čia ūkininkaujantys žieminius rapsus stengiasi apsaugoti nuo sklerotinio puvinio.
„Be viso to, netrukus šiame regione augantys žieminiai kviečiai išleis vėliavinius lapus. Jų apsaugai reikės pasirinkti tikrai stiprias priemones: kaip žinia, vėliavinis lapas nulemia net apie 40 proc. būsimo derliaus. Pridėkim ir vidurinį trečią lapą, kurio įtaka derliui siekia 25 proc. Norint sulaukti tikrai gero, kokybiško derliaus, būtina šiuos lapus kuo ilgiau išlaikyti sveikus ir žalius“, – sako A.Reimeris.
Kaip pabrėžia G.Pšibišauskienė, vėliavinio lapo apsaugai skirtų fungicidų yra nemažai, tad belieka tik išsirinkti tinkamiausią ir ekonomiškai naudingiausią. Anot jos, galima rinktis orginalius septoriozės ir dryžligės kontrolei skirtus fungicidus, taip pat universalius produktus, sudarytus iš protiokonazolo ir azoksitrobino veikliųjų medžiagų.
„Reiktų nepamiršti ir maistinių medžiagų, pavyzdžiui, mikroelementų mišinio, pripildyto boru, cinku ir azotu bei siera. Boras – viena iš pigiausių agrotechnologinių priemonių, pagerinančių kviečių apsidulkinimą, taikant 30 v. m. normą vienam hektarui. Žinoma, grūdų varpose segmentų skaičiaus pakeisti neįmanoma, bet apsidulkinimą galima pagerinti ne tik naudojant borą, bet ir specializuotus biostimuliatorius. Būtent šis technologinis darbas – vienas svarbiausių, nes dalis žieminių kviečių pasėlių yra išretėję. Todėl norint sulaukti kokybiško derliaus, reikės kviečius tręšti tiek per dirvą, tiek ir per lapus“, – sako Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė.
Apie AB Linas Agro
AB Linas Agro – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
