Pradėdamas konferenciją A. Radvilavičius sakė, kad agromiškininkystė pasaulyje jau seniai laikoma vienu efektyviausių atsakų į ūkininkavimo bei aplinkosaugos iššūkius (dirvožemio degradaciją, sausras, liūtis, biologinės įvairovės nykimą).
„Agromiškininkystė – tai kelias į įvairiapusį ir ekonomiškai atsparų ūkį. Tačiau ūkininkai turi žinoti, kad pasirinkę ją taikyti, jie nebus palikti vieni: gaus finansinių priemonių, konsultacijų ir aiškų reguliavimą. Taip pat svarbus mokslininkų indėlis – analizuoti, kas veikia Lietuvos sąlygomis,“ – sakė A. Radvilavičius.
Ūkininkavimo būdas, atliepiantis šiuolaikiniam ūkiui kylančius iššūkius
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pritarė, kad klimatas bei ūkininkavimo praktikos keičiasi ir reikia ieškoti naujų būdų iššūkiams įveikti.
„Ar būtinai visa pieva turi virsti mišku? Ar toje pievoje, augant tam tikram kiekiui medžių, gali ganytis karvės? O bitės? Manau, atėjo laikas rasti sprendimus,“ – sakė J. Olekas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pritarė, kad agromiškininkystei metas iš teorinių diskusijų persikelti į oficialų teisinį reglamentavimą.
„Šiandien susiduriame su dvigubu iššūkiu: privalome užtikrinti ūkių atsparumą, ir kartu didinti bioįvairovę, švelninti klimato katą. Moksliniai tyrimai rodo, kad agromiškininkystė yra galingas įrankis šiems tikslams pasiekti. Tačiau turime netoleruotiną situaciją – agromiškininkystė nėra oficialiai įteisinta, taigi ūkininkas rizikuoja, kad jo laukai bus netyčia priskirti miškui dėl per didelio medžių tankio. Parama agromiškininkystei yra fragmentiška, nestabili, tai nekuria ūkininkų pasitikėjimo“, – iššūkius vardijo A. Palionis.
Žemės ūkio ministerija sudarė darbo grupę, vienijančią žemės savininkus, įvairių skyrių ministerijos specialistus, mokslininkus, nevyriausybinių organizacijų atstovus. Ši grupė visų pirma sukurs aiškų agromiškininkystės apibrėžimą, tuomet bus pasiūlyti teisės aktų pokyčiai ir sukurta paramos sistema.
Europos šalyse agromiškininkystė remiama nuo 600 eurų už hektarą
Baltijos aplinkos forumo pranešėjas Justas Gulbinas renginyje skaitė pranešimą, kaip agromiškininkystė yra skatinama Europos šalyse.
Belgijoje atliktų tyrimų duomenimis, ūkinės paskirties sklypas su medžiais sukaupė 5,3 tonos hektare daugiau anglies nei sklypas be medžių. Jau 11 valstybių narių yra nusimatę skatinti agromiškininkystę.
Čekijoje, pavyzdžiui, suplanuota turėti 900 hektarų agromiškininkystės teritorijų iki 2027 m. pabaigos, tam skirta 5,2 mln. eurų finansavimas. Sodinant medžius ūkininkui kompensuojama 4300 Eur už hektarą. Vokietijoje nuo 2022 m. remiamas medžių juostų ir pavienių medžių sodinimas dirbamuose laukuose, tai remiama iki 600 Eur hektarą suma.
Lietuvoje šiuo metu 150 eurų hektarui suma yra remiama esamų kraštovaizdžio elementų priežiūra ir 206 eurų hektarui suma – naujų žolinių elementų įkūrimas, 1329 eurais hektarui – naujų medėjančių elementų sodinimas.
Tinka gelbėti eroduotoms teritorijoms
Vilniaus universiteto geomokslų instituto mokslų daktaras Jonas Volungevičius kalbėjo apie gamtinio karkaso koncepciją įgyvendinant agromiškininkystės priemones.
„Šiandien turime tik pavienes priemones, kuriomis reglamentuojame gerąsias ūkininkavimo praktikas. Aukštumose turime eroduotas teritorijas, tėkmėse – padidintą azoto emisiją, ką siekiame suvaldyti, nes tai ir ūkinis tikslas – neprarasti maistinių medžiagų. Taip pat turime mažėjančią bioįvairovę,“ – kalbėjo pranešėjas.
Jis siūlė išdėstyti agromiškininkystės plotus eroduotose teritorijose – tokiu būdu medžiai ar krūmai padėtų išsaugoti dirvožemyje anglį, stabdyti maistinių medžiagų išplovimą, dirvožemio eroziją. Tokie plotai gali būti įkurti ir kaip biologinės įvairovės židiniai ar kraštovaizdžio elementai.
Mokslininkas demonstravo konkretaus sklypo schemas š Kelmės rajono bei Ilzenbergo ūkio, kuriame buvo išskirtos erozinį potencialą turinčios ir užmirkti linkusios teritorijos. Sukurta schema, kur ūkis gali įgyvendinti agromiškininkystės priemones, ten jos ir įdiegtos.
Toliau kalbėjęs doc. dr. Ričardas Skorupskas teigė, jog tradiciniai ūkininkavimo būdai, pastebėta, veda prie bioįvairovės, ūkio produkcijos mažėjimo ir dirvožemio degradavimo.
Taikyta prieš šimtmetį, bet pamiršta
Mokslininkas dalinosi archyviniais vaizdais ir agrariniais planais iš tarpukario laikų, kuriuose matyti sąmoningai suformuotos medžių eilės arba keliai, apsodinti medžiais – taigi agromiškininkystės tradicijų turėjome, tik jos pamirštos.
„Ekonominės agromiškininkystės naudos gali būti tiesioginės – tai mediena ir vaisiai, tačiau svarbesnės yra netiesioginės: dirvožemio savybių gerėjimas, maisto medžiagų iškėlimas (sulaikymas), mikroklimato gerinimas“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis skaičiavo, jog Ilzenbergo dvaro ūkyje 0,5 hektaro įveistų želdinių turės poveikį maždaug 20 hektarų ganomai pievai. Dar apie 4 hektarų įveista energetinio tipo želdinių plantacija potencialiai paveiks apie 50 hektarų teritoriją.
R. Skorupskas pristatė būsimą leidinį – agromiškininkystės praktinių patarimų mokomąją knygą, kurią artimiausiu metu išleis Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su Žaliosios politikos institutu.
„Agromiškininkystė, kaip žemės ūkio sistema, savyje sujungia geriausias žemės ūkio ir miškininkystės patirtis,“ – sakė doc. dr R. Skorupskas.
Prioritetas – įtraukti agromiškininkystę į Žemės įstatymą
Po mokslininkų įžvalgų apie agromiškininkystės naudas, Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas kalbėjo apie tai, kokius teisės aktus būtina pakeisti, kad agromiškininkystė Lietuvoje galėtų plėstis.
Jis taip pat pabrėžė, kad ūkininkams turėtų būti padedama metodine medžiaga, konsultacijomis, tyrimais, papildomomis agromiškininkystei įgyvendinti skirtomis veiklomis.
„Noriu pabrėžti, kad agromiškininkystę mes matome kaip savanorišką galimybę ūkiams, jų savininkai spręstų, kur, kaip ir kuriam laikui sodinti. Lietuvoje Žemės ūkio ministerijos duomenimis turime 10% degradavusių žemių – tai apie 300.000 hektarų. Tad galbūt tose teritorijose užsėjimas grūdų ir dar pylimas milžiniškų kiekių trąšų, kad jie augtų – nėra pati geriausia idėja?“ – klausė Žaliosios politikos instituto vadovas.
Jis siūlė Žemės įstatyme įrašyti agromiškininkystės sąvoką, apibrėžiant šią veiklą kaip bendrą žemės ūkio ir miškininkystės veiklą, siekiant ekonominio rezultato.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane (2023-2027 m.) reikėtų panaikinti nuostatą, kad 1 hektare gali augti ne daugiau nei 100 medžių, taip pat leisti medžius sodinti po vieną, eilėmis, juostomis, grupėmis ar masyvais, pripažinti agromiškininkystę kaip tinkamą ūkininkavimo formą paramai gauti.
Lapinskas užsiminė ir apie artėjantį „anglies ūkininkavimo“ reglamentavimą – visoje ES kuriama sertifikavimo sistema, leisianti gauti išmokas už ilgą laiką konkrečioje teritorijoje augančius medžius, kuriuose yra užrakinta anglis.
Ilzenbergo dvare – įvairūs agromiškininkystės tipai
Ilzenbergo dvaro ūkis, kuriame ir buvo įveisti pirmieji agromiškininkystės plotai, valdo apie 1000 hektarų žemės, turi apie 100 karvių bandą, šiuo metu daugiausia pajamų generuoja pieno ir pieno produktų gamyba. Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 1515 m., o po pusės amžiaus – 2015 m. atkurtas, remiantis tvarumo, darnumo principais.
„Po konstruktyvių susitikimų su Žaliosios politikos instituto ir Vilniaus universiteto atstovais, įgyvendinome dvaro ūkyje tris projektus: vienas – ganyklose paryškinti tam tikras medžių zonas (pasodinant naujų želdinių, – red. past.) ir tarsi praplėsti Ilzenbergo dvaro parką, suteikti pavėsį galvijams vasaros metu, antras – Čedasų dvarvietėje sukurti savotišką buferinę zoną, atskiriančią ūkio plotus nuo draustinio, atkurti istorinį dvaro alėjų vaizdą“, – kalbėjo Ilzenbergo dvaro administratorius Martynas Laukevičus.
Dar vienoje vietoje, kurios neįmanoma efektyviai įdirbti, pasodintas plotas hibridinių tuopų.
Tačiau M. Laukevičius pripažino, jog sodinukų kaštai patiriami iškart, o nauda bus juntama tik po kelerių metų. Sodinukus veikia gyvoji gamta (žaloja laukiniai žvėrys).
„Kadangi Lietuva yra jauno kapitalo šalis, daugelio tikslas yra efektyvumas, rentabilumas, pelningumas, tad jei tau trukdo medis, tu jį tiesiog nukerti, negalvodamas. Buvimas draugišku aplinkai bet kokiu atveju mažina tavo pelningumą,“ – kalbėjo M. Laukevičius.
Žada skatinti
Žemės ūkio viceminstras Ramūnas Krugelis renginyje žadėjo ateityje rasti lėšų agromiškininkystės skatinimui.
„Šalinsime teisines kliūtis ir tikimės dar šiame finansiniame laikotarpyje rasti lėšų vieno kito tokio projekto (agromiškininkystės, – red. past.) finansavimui. Paramos priemones taip pat matysime ir skaičiuosime, tikiu – išjudėsime,“ – sakė R. Krugelis.
„Kodėl turime skirstyti žemės naudojimą tik į žemės ūkį, ar tik į mišką, o ne rasti hibridinį variantą, kuris būtų naudingas įvairiomis prasmėmis – ekonomine, socialine ir ekologine? Ieškodami tokio būdo dar padirbėsime Žemės ūkio ministerijos suburtoje darbo grupėje. Šiuo metu teisinis reguliavimas yra reikalingiausias pokytis“,– konferenciją užbaigė R. Lapinskas.
Projektas „Agromiškininkystės sprendimai: Nauji klimato herojai“ yra EUKI (Europos klimato iniciatyvos) paramos programos dalis. EUKI programa yra įkurta Vokietijos aplinkos, klimato veiksmų, gamtosaugos ir branduolinės saugos ministerijos.
