„Monsanto“, kuri seniai gamina dikambą, pernai pristatė genetiškai modifikuotas medvilnės ir sojų sėklas, kurios yra atsparios šiam herbicidui.
Produktai išpopuliarėjo ir vos per beveik dvejus metus užkariavo daugiau kaip 20 proc. JAV sojų laukų ir 50 proc. JAV medvilnės laukų, rodo „Monsanto“ duomenys.
Šios sėklos yra populiarios, nes duoda didesnį derlių, be to, kai kurie ūkininkai savo laukuose dikamba naikina piktžoles, įgijusias atsparumą kitiems herbicidams.
Tačiau dikamba JAV žemės ūkio juostoje vertinama prieštaringai: esama skundų, kad šis herbicidas daro žalą kaimyniniams pasėliams.
Dabar kai kurie ūkininkai sako, jog yra priversti naudoti naująsias genetiškai modifikuotas sėklas, kad apsisaugotų nuo dikambos.
Nathanas Reedas, ūkininkas iš Marianos Arkanzase, kurio pasėliams pakenkė už daugiau kaip 3 km esančiuose laukuose naudota dikamba, nerimauja dėl savo verslo.
„Daugiausia naudojame genetiškai nemodifikuotas (sėklas), ne dėl to, kad būtume nusistatę prieš GMO, o todėl, kad radome nišinių rinkų, – praėjusį mėnesį per vieną viešą susirinkimą sakė jis. – Mes norime uždirbti pinigų, visai kaip „Monsanto“, (o) tai sukels pavojų mūsų galimybėms.“
Žemės ūkio valstijos Misūris, Minesota ir Šiaurės Dakota įvedė suvaržymus dikambai, bet leidžia ūkininkams šiuo herbicidu purkšti vieną ar du kartus sezono pradžioje.
Tačiau viena Arkanzaso įstatymų leidybos grupė antradienį priėmė „Monsanto“ palankų sprendimą ir neleido valstijos žemės ūkio departamentui taikyti siūlomų suvaržymų.
Dominuojanti padėtis?
Viskonsino universiteto profesorius Kyle'as Stiegertas sakė, kad „Monsanto“ politika dėl dikambos yra susiklosčiusios padėties, kai vis labiau dominuoja keli žaidėjai, dalis.
„Monsanto“ jau kurį laiką yra agresyvus verslo darinys, kalbant apie dominavimą sėklų industrijoje, – sakė K. Stiegertas, dėstantis žemės ūkio ir taikomąją ekonomiką. – Dikambos situaciją vertinčiau tiesiog kaip dar vieną žingsnį ta kryptimi.“
Pasak K. Stiegerto, „Monsanto“ išaugo pastaruosius 20 metų supirkinėdama mažesnes sėklų technologijų kompanijas.
Dabar pačią „Monsanto“ perka vokiečių konkurentė „Bayer“. Tokiu būdu turi atsirasti milžinė, kurios baiminasi daug vartotojų teisių gynėjų.
„Jie gali nuspręsti, kokios rūšys gaus technologijas, kurias jie nori stumti, o ūkininkai neįsakinėja, kokios technologijos bus prieinamos ir kokiai rūšiai, – sakė jis. – Mes leidžiame didelei korporacijai diktuoti, kas galiausiai bus prieinama visai pasaulinei maisto sistemai. Tai didelė problema.“
„Monsanto“ su tuo nesutinka.
„Genetiškai modifikuotas sėklas gamina daug kompanijų, – sakė „Monsanto“ viceprezidentas pasaulinei strategijai Scottas Partridge'as. – Jei nori, jie gali pasirinkti nevartoti mūsų produktų, bet mes norime užtikrinti, kad jie tą pasirinkimą turėtų.“
Pasak S. Partridge'o „Monsanto“ į rinką sėkmingai įsiskverbė dėl produktų efektyvumo, o klausimai dėl dikambos yra susiję su netinkamu šio produkto vartojimu.
„Monsanto“ siekia 2019 metais užimti daugiau kaip 50 proc. JAV sojų rinkos.
Kritikai perspėja, kad triukšmas dėl dikambos primena kontroversiją dėl kito garsaus „Monsanto“ produkto – herbicido glifosato, pardavinėjamo raundapo pavadinimu. Jis išpopuliarėjo 10-ajame dešimtmetyje, „Monsanto“ pristačius genetiškai modifikuotas šiam herbicidui atsparias sėklas.
Tačiau pastaraisiais metais kilo problemų.
„Ūkininkai kovoja su raundapui atsparių „superpiktžolių“ atsiradimu ir plitimu“, – sakė tarptautinės nevyriausybinių ir pilietinių organizacijų grupės „Pesticide Action Network“ (PAN) mokslininkė Marcia Ishii-Eiteman.
„Užuot pasitaisiusi, „Monsanto“ padvigubino savo pastangas pagal tą patį katastrofos receptą, lenktyniaudama su tokiomis konkurentėmis kaip „Dow AgroScience“ dėl naujų genetiškai modifikuotų sėklų linijų, sukurtų atlaikyti dar daugiau cheminių herbicidų, įvedimo“, – sakė ji.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2015 metų tyrimas parodė, kad raundapas „tikriausiai“ sukelia vėžį, bet vėlesnių tyrimų išvados tam prieštarauja.
