Poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai – neprognozuojamas
Nelegalūs pesticidai – tai cheminės augalų apsaugos priemonės, kurios yra gaminamos, platinamos ar naudojamos neteisėtai. Tai gali būti falsifikuoti, nekokybiški, nepatvirtinti ar visiškai draudžiami produktai. Tokie pesticidai dažniausiai patenka į rinką iš nelegalių gamyklų užsienyje per juodojoje rinkoje veikiančius tarpininkus.
Tokie produktai platinami pigiau nei legaliai registruoti pesticidai, todėl yra patrauklūs ūkininkams, kurie nori nelegaliai sutaupyti. Tačiau, kaip rodo 15min surinkta informacija, trumpalaikis finansinis naudos siekimas gali brangiai kainuoti tiek pačiam ūkininkui, tiek visuomenei.
Nelegalių chemikalų sudėtis nėra patikrinta, o poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai – neprognozuojamas. Nelegalūs pesticidai gali turėti pavojingų cheminių medžiagų, kurios užteršia dirvožemį ir vandenį.
Kovoti su šia problema sunku, nes nors valstybinės institucijos stengiasi sugriežtinti kontrolę, tam trūksta išteklių, inspektorių, laboratorijų pajėgumų, o kartais ir politinės valios.
Nelegalūs pesticidai iškreipia konkurenciją legalioje rinkoje ir sukuria milijonus siekiantį ekonomikos šešėlį.
Nelegali prekyba chemikalais – pelnas organizuotam nusikalstamumui
Nelegalių chemikalų rinka veikia kaip organizuota nusikalstama grupuotė. „Visų pirma, yra šio verslo sumanytojai – jie investuoja į nusikalstamą veiklą ir užtikrina finansavimą. Toliau dirba vadybininkai, turintys savo pardavimų tinklą ir specifinių žinių apie produktus bei klientūrą,“ – aiškina nepriklausomas ekspertas Rimgaudas Pilka. „Prekyba vykdoma itin slaptai, pasitelkiant užšifruotą komunikaciją tokiose programėlėse kaip „Signal“ ar „Telegram“. Čia produktai žymimi sutartiniais ženklais, o užsakymai perduodami užkoduotomis žinutėmis“, – teigia prieš organizuotą nelegalių chemikalų platinimą kovojantis seniau kriminalinėje žvalgyboje dirbęs ekspertas.
Jam antrina ir asociacijos „CropLife Lietuva“, kuri vienija legalių cheminių apsaugos priemonių gamintojus, vadovė Zita Varanavičienė. Pasak jos, didžiausi nelegalių chemikalų kiekiai sintetinami Azijoje, o pagrindinėmis gamybos šalimis išlieka Kinija, Pakistanas ir Indija. Jos teigimu į Europos Sąjungą produktai dažniausiai patenka per jūrų uostus. „Kadangi ES viduje nėra sienų kontrolės, konteineriai su dideliais chemikalų kiekiais lengvai juda toliau“, – pastebi Z.Varanavičienė.
Ji sako, kad nelegali produkcija atkeliauja į Lietuvą ir platinama keliais būdais.
Pirmasis – chemikalai jūriniais konteineriais dideliais kiekiais gabenami į jūrų uostus. Todėl, moters teigimu, dalis krovinių praslysta nepastebėti. Antrasis, tai taip vadinami „Pasidaryk pats“ rinkiniai – atskirai atkeliauja cheminės medžiagos, pakuotės ir etiketės, kurios surenkamos jau ES teritorijoje, o tai ypač sunkiai kontroliuojami atvejai.
R.Pilka sako, kad pastaraisiais metais vis daugiau nelegalių chemikalų į Lietuvą atkeliauja iš Ukrainos. „Čia gamyklos iš Rytų yra persikėlusios į Vakarų šalies dalį, todėl logistika tapo paprastesnė – iš Ukrainos į Lietuvą produktai pasiekia tiesiog per Ukrainos ir Lenkijos sieną“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, Lenkija taip pat išlieka svarbi grandis platinant nelegalius produktus, kurie pagaminti Kinijoje ir apipavidalinti taip, kad būtų vizualiai panašūs į originalius, bet kainuoja gerokai mažiau. Šie produktai plinta visoje ES, nes teisėsaugos institucijos dažnai stokoja resursų efektyviai kovoti su tokia prekyba.
Nelegalių chemikalų, skirtų žemės ūkiui, platinimas Lietuvoje vyksta skirtingomis grandimis – nuo turgaus prekybininkų iki organizuotos vadybininkų sistemos. „Mažiausieji vartotojai dažniausiai perka turguose, kur parduodami nelegalūs ir padirbti produktai. Pardavėjai paprastai siūlo spalvotus pakelius su nežinomos kilmės medžiagomis, o pirkėjai dažnai net nesuvokia, ką tiksliai nusipirko“, – sako Z.Varanavičienė.
Pasak ekspertės, kita dažna situacija – ūkininkų apgaulė. Nelegalūs produktai parduodami pristatant juos kaip registruotus ir pateikiant melagingas istorijas, pavyzdžiui, kad „Lenkijoje leidžiama.“ Na ir žinoma, trečioji kategorija, kai ūkininkai žino, kad perka nelegalius produktus. Tokie dažniausiai būna supilstyti į baltus kanistrus ar maišus.
Nelegalių chemikalų pardavimas – degalinėse ir laukuose
Pasak, R.Pilkos, nelegalių chemikalų platinimo tinklas organizuojamas keliais persidengiančiais sluoksniais. Piramidės viršuje – investuotojai, finansuojantys visą sistemą. Tai tie, kurie skiria milžiniškas sumas ir tuo pačiu gauna didžiausią pelną. Toliau darbą perima taip vadinami regionų vadybininkai – jie koordinuoja prekybą skirtingo dydžio regionuose, apskaičiuoja poreikius ir užtikrina chemijos logistiką. Ir tada pati apatinė grandis – vadybininkai – specialistai, neretai dirbantys ir legaliame chemikalų versle, tačiau kartu su legalia produkcija dažnai pasiūlantys ūkininkams ir nelegalių alternatyvų.
Pasak eksperto, tokie sandoriai dažniausiai vykdomi laikantis stiprios konspiracijos. „Prekės ūkininkams pristatomos sutartose vietose, pavyzdžiui, degalinėse ar atokiose vietovėse. Sandoriai dažnai vyksta iš automobilio į automobilį, o rimtesniais atvejais – atvirose vietose, siekiant išvengti sekimo“, – nelegalių chemikalų platinimo paslaptis atskleidžia R.Pilka. Pasako jo, sandorių metu mobilieji telefonai paliekami namuose, o atsiskaitymai dažnai vyksta per fiktyvias sąskaitas. Pavyzdžiui, ūkininkams išrašomos sąskaitos už trąšas, tokias kaip humusas, nors realiai sumokama už nelegalius chemikalus.
Ekspertų pateiktas schemas patvirtina ir ūkininkai. „Praeityje nelegalūs chemikalai dažniausiai atkeliaudavo iš Kinijos ar Indijos“, – teigia prisimena Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas ir kelis dešimtmečius ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius.
Kitų kalbintų jo kolegų teigimu dabar logistikos keliai persikėlė arčiau, pavyzdžiui, į Ukrainą ar Lenkiją, kur produktai apipavidalinami taip, kad atrodytų kaip legalūs.
Šešėlyje – 30-40 mln. eurų
Pagal Europos intelektinės nuosavybės apsaugos tarnybos duomenis, Lietuva yra tarp penkių valstybių, kuriose nelegalūs pesticidai yra labiausiai paplitę.
„Šio tyrimo duomenimis nelegalių produktų dalis rinkoje svyruoja nuo 17,8 proc. iki 22,3 proc. Tai reiškia, kad kas penktas litras ar kilogramas Lietuvoje yra nelegalus“, – teigia asociacijos „CropLife Lietuva“, kuri vienija legalių pesticidų gamintojus ir platintojus vadovė Z.Varanavičienė.
Pasak jos, situaciją atspindi ir kitos atliktos apklausos duomenys. „2022 m. Lietuvoje atlikta reprezentatyvi vartotojų apklausa parodė, kad 23 % respondentų pateisina nelegalių produktų naudojimą. Šis procentas labai artimas EUIPO pateiktiems duomenims. Tai rodo, kad nelegalių chemikalų naudojimas yra rimta problema Lietuvoje“, – teigia Z.Varanavičienė.
Ekspertai teigia, kad šešėlyje sukasi milijoninės apyvartos ir tuo pačiu – nesumokėti mokesčiai. „Problemų mastas yra didžiulis. Šešėlyje skaičiuojama keliasdešimt milijonų eurų per metus. Prieš porą metų šis skaičius siekė apie 30–40 mln. eurų, tačiau šiandien jis gali būti dar didesnis“, – įspėja nepriklausomas ekspertas R.Pilka.
Jo skaičiavimais, Lietuva, neskirdama pakankamai dėmesio šiai problemai, kasmet netenka milijonų eurų pajamų.
Ūkininkai: tai seniau buvusi ir dabar mažai aktuali tema
15min kalbinti ūkininkai nelegalių chemikalų naudojimo kiekį ir apimtis ūkiuose linkę vertinti daug atsargiau. Jų teigimu, ši problema buvusi tikrai didelė seniau, tačiau dabar likę tik pavieniai atvejai.
„Prieš kelis dešimtmečius situacija buvo visiškai kitokia. Įstatymai dar nebuvo tokie griežti, o chemikalai buvo vežami iš įvairių šalių – Kinijos, Indijos, kaimyninės Lenkijos. Tuo metu ūkininkai dažnai neturėjo galimybės įsigyti reikalingų priemonių oficialiai, todėl atsirasdavo „geradarių“, kurie siūlydavo alternatyvas“, – sako Z.Aleksandravičius.
Pasak ūkininko, viena iš priežasčių, kodėl dideliais kiekiais nustota naudoti nelegalius chemikalus, – dėl jų prarandami ištisi pasėlių laukai. „Problema ta, kad šie produktai dažnai neatitinka deklaruojamų savybių – ūkininkai gali prarasti derlių arba net sunaikinti pasėlius“, – teigia Z.Aleksandravičius. Jis pabrėžia, kad tokie nuostoliai skaudžiausiai atsiliepia patiems ūkininkams, kurie, naudoję neaiškios kilmės chemikalus, negali ieškoti teisinės pagalbos ir patiria tiek finansinių, tiek moralinių nuostolių.
Tačiau, jo manymu, problema nėra masinė. „Manau, kad tai galėtų sudaryti tik apie 5 proc. ar net mažiau. Didžioji dalis ūkininkų nenori rizikuoti. Tačiau reikia pripažinti, kad kai kurie ūkininkai ieško alternatyvų dėl pastaruoju metu Europos Sąjungos sumažinto leidžiamų veikliųjų medžiagų kiekio, kas apsunkina augalų apsaugą nuo naujų ligų ir kenkėjų“, – paaiškina jis.
Z.Aleksandravičius taip pat pažymi, kad jaunieji ūkininkai vis labiau renkasi skaidrų ir legalų ūkininkavimą. „Jaunimas nori skaidriai vykdyti veiklą, mokėti mokesčius ir tvarkyti dokumentaciją. Taip daug ramiau ir saugiau,“ – sako jis. Nors viešumoje nelegalios chemijos naudojimas kartais atrodo kaip didžiulė grėsmė, realybėje situacija nėra tokia dramatiška. „Svarbu sudaryti sąlygas ūkininkams viską daryti oficialiai ir pagal taisykles“, – reziumuoja Z.Aleksandravičius.
Skirtingos zonos – skirtingi draudimai
Lietuvoje augalų apsaugos produktų registracija vykdoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 reikalavimus. Jis, priklausomai nuo geografinių, klimatinių ir kitų sąlygų Europą yra suskirstęs į kelias zonas. Jose leidžiamų naudoti žemės ūkio apsaugos priemonių sąrašas skiriasi. Lietuva ir Lenkija, pagal minėtą reglamentą, patenka į skirtingas reguliavimo zonas. Dėl šios priežasties ūkininkai neretai piktinasi, mat ką galima naudoti Lenkijos Suvalkų regione, jau draudžiama už keliasdešimt kilometrų esančiame Marijampolės ar Lazdijų rajone.
Šiaurės zonai priklausančios šalys, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija, Danija ar Švedija, laikosi ypač aukštų reikalavimų. „Šiaurės zona pasižymi griežtais reikalavimais, todėl Lietuva turi mažesnį produktų asortimentą nei Pietų ar Vidurio zonos“, – pabrėžia Z.Varanavičienė, asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė.
Dėl šios priežasties ūkininkai neretai piktinasi ir klausia kodėl Lenkijoje leidžiami naudoti preparatai yra draudžiami Lietuvoje.
Kontrolės mechanizmas atrodo puikiai
Svarbus žingsnis kovoje su nelegaliomis medžiagomis buvo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, įsigalioję 2021 metais. „Atsirado baudos už falsifikuotų ir nelegalių produktų tiekimą, saugojimą ir naudojimą. Anksčiau baudos galutiniam vartotojui buvo juokingai mažos – vos 60 eurų – todėl apsimokėdavo rizikuoti. Ši situacija buvo užkardyta tik įvedus griežtesnes sankcijas“, – paaiškina Z.Varanavičienė.
Cheminių medžiagų ir mišinių augalų apsaugos produktų kontrolę reglamentuoja keli pagrindiniai teisės aktai, tarp jų REACH reglamentas (Nr. 1907/2006), kuris apibrėžia cheminių medžiagų registraciją, įvertinimą ir autorizaciją, bei CLP reglamentas (Nr. 1272/2008), nustatantis medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo taisykles. Vis dėlto, pagrindinė atsakomybė už augalų apsaugos produktų registravimą ir kontrolę Lietuvoje tenka Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Pasak pašnekovės, nelegalių chemikalų naudojimo žemės ūkyje sritį oficialiai prižiūri daug institucijų. „Aplinkos apsaugos departamentas reguliuoja cheminių medžiagų sritį, o teisėsaugos institucijos, tokios kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, sprendžia problemas, susijusias su korupcija ir nelegalia ekonomine veikla. Šios institucijos veikia horizontaliai, kad būtų užkardyta nelegali veikla ir užtikrindamos, kad nelegalios medžiagos būtų pašalintos iš rinkos ir taip užtikrintas teisės aktų laikymasis“, – teigia Z.Varanavičienė.
Nubaustų beveik nėra
Kontrolės mechanizmas atrodo beveik be priekaištų. Tačiau 15min pradėjus domėtis, kiek pažeidėjų buvo nubausta per pastaruosius keletą metų, – paaiškėjo, kad vos keletas.
Pagrindinė institucija, kuri kontroliuoja chemijos produktų naudojimą žemės ūkyje yra Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT). Jos atstovas Vilius Rekevičius komentare sako, tarnyba aktyviai vykdo tiek fizinius ūkio subjektų, tiek internetinės prekybos patikrinimus, siekdama mažinti nelegalių augalų apsaugos produktų (AAP) paplitimą.
Pasak jo, vidutiniškai per metus atliekama iki 2000 AAP naudojimo ir 200 tiekimo rinkai patikrinimų. „2022 m. Augalininkystės tarnyba iš prekybos pašalino 36 skirtingus nelegalius AAP, už nelegalių produktų platinimą nubaudė 4 asmenis, o už jų saugojimą – 3 asmenis“, – apie nubaustus nelegalios chemijos naudotojų skaičių sako V.Rekevičius.
Pasak jo, kovai su nelegalia prekyba buvo sustiprintos ir internetinės erdvės priežiūros priemonės. „Pastebėjus nelegalių produktų reklamą, 2022 m. atlikti 7 patikrinimai, o už šių produktų platinimą nubausti 3 atsakingi asmenys“, – teigia tarnybos darbuotojas.
Siekiant suvaldyti nelegalią prekybą ir mažinti šešėlio mastą, ES priėmė direktyvą, numatančią baudžiamąją atsakomybę už aplinkos teršimą ir nusikaltimus prieš gamtą. „Lietuva turi 24 mėnesius šią direktyvą perkelti į Baudžiamąjį kodeksą. Šiuo metu liko 16 mėnesių. Direktyvos įgyvendinimas nacionalinėje teisinėje sistemoje ne tik sugriežtins atsakomybę, bet ir suteiks teisėsaugai instrumentus inicijuoti tyrimus. Dabartinė administracinė atsakomybė praktiškai neskatina keisti elgesio“, – pažymi Z.Varanavičienė.
Tarnybos pažeidėjų pagauna, bet teigia, kad problema nėra opi
Viena iš atgrasymo priemonių – jeigu nustatoma, jog nelegalius cheminius produktus naudojo Europos Sąjungos paramą gavęs ūkininkas, jam gresia dalies gautos paramos atėmimas.
„Jei pažeidimas laikomas tyčiniu, ūkininkams gali būti taikoma viena didžiausių sankcijų – net 21 proc. nuo bendros paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus sumos“, – teigia NMA atstovė Vaiva Kovaliūnienė. Nuo 2021 m. užfiksuoti 4 tokie pažeidimai, kurių metu ūkininkams buvo sumažinta parama bendrai 9200 eurų suma.
Muitinė per pastaruosius keletą metų yra turėjusi keletą ikiteisminių tyrimų susijusių su neteisėtu cheminių medžiagų gabenimu per sieną, tačiau tikslesnės informacijos nepateikė. Šaltinių tarnyboje duomenimis, pareigūnai turimoje žvalgybinėje informacijoje nepastebi ypatingo šios problemos dydžio ar paaštrėjimo.
Šiai nuomonei antrina ir Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė. Ji pažymi, kad per pastaruosius 4 metus užregistruota tik keletas pažeidimų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnį. Tuo pačiu pažymi, kad išskirtinio chemikalų naudojimo tarnyba šiuo metu nemato. „Policija nelegalios cheminių medžiagų produkcijos pagausėjimo nelegalioje rinkoje nepastebi“, – teigia R.Janavičiūtė.
FNTT: konfiskuota tonos nelegalių pesticidų
Per pastaruosius keletą metų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba vykdė kelis ikiteisminius tyrimus, susijusius su augalų apsaugos produktais.
Vienas iš jų buvo pradėtas įtarus, kad cheminiais augalų apsaugos produktais prekiaujančios įmonės apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant valstybei nemokėti PVM. „Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad įmonės direktorius buhalteriams galimai teikė netikslius duomenis apie savo vykdytus pardavimo sandorius, kai buvo parduota beveik 19 tonų skirtingų augalų apsaugos produktų ir gauta beveik 85 tūkst. eurų pajamų“ , – 15min atsiųstame komentare teigė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.
Vėliau įmonės direktoriui buvo pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Kratų metu pas kaltinamąjį pareigūnai rado beveik 6 tonas nelegalių chemikalų.
„Kitas tyrimas buvo pradėtas 2023 metais pagal gautą pranešimą apie galimai neteisėtai vykdomą prekybą augalų apsaugos priemonėmis. Vienam asmeniui pareikšti įtarimai dėl vertimosi ūkine komercine veikla neturint tam leidimo – asmuo prekiavo augalų apsaugos produktais neturėdamas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos leidimo“, – apie naują tyrimą informaciją pateikė M.Zdanauskaitė. Vėliau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Žemės ūkio chemikalų poveikis lėtas ir sekinantis
Aplinkosaugininkų teigimu, pavojingi yra visi pesticidai, tačiau nelegalūs – ypač, nes jų sudėtyje dažnai būna uždraustų veikliųjų medžiagų. Pasak ekspertų, tokių chemikalų tyrimai trunka labai ilgai, todėl dabar leidžiami naudoti cheminiai produktai tikėti, kad bus uždrausti ateityje.
Nelegaliuose pesticiduose dažnai randama uždraustų medžiagų, tokių kaip neonikotinoidų klasės insekticidas imidaklopridas, kuris lemia vabzdžių apdulkintojų žūtį, trikdo jų orientaciją ir normalią juslių veiklą. „Pavojingiausi yra tie pesticidai, kurie turėtų būti uždrausti dėl jų aiškiai įrodytos žalos“, – teigia Rita Grinienė, Baltijos aplinkos forumo (BEF) atstovė. Ji pabrėžia, kad veikliųjų medžiagų uždraudimas – ilgas procesas, reikalaujantis nenuginčijamų mokslinių įrodymų. „Dabar leidžiamos naudoti medžiagos gali tapti nelegalios netolimoje ateityje, nes šis sąrašas nuolat pildomas“, – priduria R.Grinienė.
„Didžia dalimi ta tarša nėra labai aštriai matoma ir aiški, nes poveikis vyksta lėtai, sekinančiai. Gyvūnams išsivysto lėtinės ligos, sutrikimai. Gan akivaizdus pavyzdys – varliagyvių reprodukcijos sutrikimai ir apsigimimai“, – sako cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Jis taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną cheminių medžiagų taršos kryptį – požeminio vandens užteršimą.
„Viena naujausių temų yra perfluorinto pesticido skilimo produktas – trifluoracto rūgštis, kuri lengvai plinta ir ilgai išlieka. Šiuo metu Vakarų Europoje geriamajame vandenyje jau fiksuojami reikšmingi jos kiekiai“, – apie žemės ūkyje naudojamų chemikalų žalą sako G.Jegelevičius.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad pesticidų pramonė stengiasi kaltę suversti tik nelegaliems produktams, nors tuo tarpu kenkia visi. „Manau, kad ir legalūs, ir nelegalūs pesticidai prisideda prie aplinkos taršos“, – pastebi G.Jegelevičius, kviesdamas ieškoti sisteminių sprendimų.
Aplinkosaugininkų ir lobistų interesų sankirta: kur ieškoti balanso?
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad visi pesticidai ir cheminės medžiagos, nepaisant jų legalumo, daro žalą aplinkai ir biologinei įvairovei. Jie ragina pereiti prie tvaresnių ūkininkavimo formų, kuriose cheminių medžiagų naudojimas būtų sumažintas iki minimumo. Tuo tarpu legalių augalų apsaugos produktų lobistai ir pardavėjai įspėja apie neatsakingo draudimų taikymo pasekmes.
„Kai draudžiamas tam tikras produktas, būtina pasiūlyti alternatyvų sprendimą. Kitu atveju ūkininkai yra priversti ieškoti išeičių ir pereiti į šešėlinę rinką. Šešėlinis verslas yra labai pelningas ir mažai rizikingas, nes už nelegalių ir neištirtų produktų įvežimą dažniausiai taikoma tik administracinė atsakomybė, o ne baudžiamoji“, – teigia asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Z.Varanavičienė.
Problema dar labiau paaštrėja dėl Europos Sąjungos politikos, kuri pastaruoju metu smarkiai sumažino leidžiamų veikliųjų medžiagų kiekį. „Tai apsunkina augalų apsaugą nuo naujų ligų ir kenkėjų, atkeliaujančių iš šiltesnių regionų. Dėl šių iššūkių kai kurie ūkininkai ieško alternatyvų, net jei jos ne visada legalios“, – priduria Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Z.Aleksandravičius.
Tad, šiuo metu dvi grupės, kovojančios prieš nelegalius chemikalus žemės ūkyje, siūlo du skirtingus problemos būdus. Aplinkosaugininkai siekia, kad chemijos naudojimas žemės ūkyje būtų kiek įmanoma sumažintas, nes tai kenkia gyvūnams, vabzdžiams ir augalijai, o ūkininkai ir legalių augalų apsaugos priemonių pardavėjų atstovai sako, kad kiekvienas draudimas tik padidina nelegalios rinkos dalį.
Šio žurnalistinio tyrimo autorius gavo stipendiją iš Medijų rėmimo fondo, pagal pateiktą projektą „Nelegalus pavojingų cheminių medžiagų naudojimas Lietuvos ūkiuose“
