„Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas sudarytų palankesnes sąlygas derybose su Europos Komisija dėl galimybės kompensuoti patirtus nuostolius (...) bei suteiktų galimybę pasinaudoti teisės aktuose numatytomis išlygomis netaikyti sankcijų žemės ūkio subjektams“, – posėdyje kalbėjo ministras.
„Tai ypatingai svarbu vykdant kreditorinius įsipareigojimus, įsipareigojimus bankams, atsirastų lankstumas juos vykdant. (...) Tai atvertų ir kelius pasinaudoti nacionaliniu krizių fondu“, – pridūrė I.Hofmanas.
Ministras pabrėžė, kad šalnos truko neįprastai ilgai, vietomis siekė iki minus 9 laipsnių: „Tai viską žudantis šaltis. Šalnos apėmė beveik visą Lietuvos teritoriją“.
Šiuo metu vertinama patirta žala ir nuostoliai. Preliminariais ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus, priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Premjeras Gintautas Paluckas antradienį sakė, kad ekstremalios situacijos paskelbimas pirmiausiai reikalingas „atrakinti“ rezervą, iš kurio būtų galima padėti nukentėjusiems ūkininkams.
Ministerija nurodo, kad šiam pavasariui būdingos neįprastos ir sunkios orų anomalijos.
„Kai kurie ūkininkai šį sezoną negalės atsodinti savo pasėlių, todėl iki metų pabaigos visiškai neteks pajamų“, – nurodo ministerija.
Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremalią situaciją.
