Apklausos metu Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, buvo klausiama apie jų degalų vartojimo pokyčius per metus, kur jie pilasi degalus ir kokios rūšies.
36 proc. Lietuvos gyventojų teigė, neturintys automobilio, todėl toliau buvo apklausinėjami tik turintieji automobilius. Tyrimas atskleidė, kad pusė (50 proc.) apklaustųjų, turinčių automobilius, nepakeitė degalų vartojimo įpročių lyginant su 2011 m. 41 proc. turinčiųjų automobilius teigia, kad jie vartoja mažiau degalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 6 proc. – teigia suvartojantys daugiau degalų. 3 proc. nenurodė, kaip pasikeitė jų degalų vartojimo įpročiai.
Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, buvo paklausta, kur jie perka degalus ir kokius. Apklausiamieji galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų. Didesnė dalis (54 proc.) teigė pilantys dyzeliną, 37 proc. 95 benziną, 11 proc. – dujas, 4 proc. 98 benziną. Dauguma (80 proc.) apklaustųjų Lietuvos gyventojų, kurie turi automobilius, teigia degalus besipilantys Lietuvos degalinėse. 15 proc. teigė, kad degalus pilasi ne degalinėse, o perka pigiau iš asmenų turguje ir kitose vietose. 7 proc. – degalus pilasi kaimyninėse šalyse (Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, Lenkijoje).
Primename, kad Finansų ministerija analizavo padėtį Lietuvos didmeninėje ir mažmeninėje rinkose bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių, į kurias degalus tiekia „Orlen Lietuva“, mažmeninėse rinkose. Nuo balandžio pradžios ši naftos perdirbimo įmonė mažino didmenines degalų kainas, tačiau mažmeninių rinkų reakcija skirtingose šalyse buvo skirtinga – Estijoje ir Latvijoje kainos pradėjo mažėti, tuo tarpu Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos nesikeitė.
Gegužės 7 d. dyzelino kaina Lietuvos degalinėse buvo tik vienu centu už litrą mažesnė nei Estijoje, nors dyzelinas mūsų šalyje apmokestinamas 29 centais už litrą mažiau nei Estijoje. A95 markės benzinas pastarojoje pigesnis 25 centais už litrą, nors dėl mokesčių įtakos kaina turėtų skirtis apie 12 centų už litrą.
Susidaro įspūdis, kad degalų pardavėjai Lietuvoje tik šaukia, kokia bloga valstybė ir kokius drakoniškus mokesčius ji taiko, tačiau patys stengiasi tik pasipelnyti. Tokia situacija vis labiau atsisuka prieš pačius pardavėjus: valstybė mokesčių mažinti nežada, o lietuviai vis dažniau renkasi būdus įsigyti degalų iš kitur.
Daugiau apie kainų kimito dinamiką ir apie degalų kainas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse galite paskaityti paspaudę šią nuorodą.
