Dažnas scenarijus
Daugybė lietuvių šeimų renkasi turėti du automobilius ir nebūtinai dėl to, kad dviem vairuotojams reikia važinėti atskirais maršrutais. Tiesiog vienas jų dažnai būna naujesnis ir ekonomiškesnis, labiau pritaikytas kasdienėms kelionėms mieste, o kitas – orientuotas į ilgesnes keliones ir dažniausiai dyzelinis.
„Eurostato“ duomenimis, automobilių eksploatacijos sąnaudos Lietuvoje per 2020–2025 m. išaugo daugiau nei 15 proc., o metinis vieno automobilio išlaikymas, apimantis išlaidas degalams, draudimui, techninei priežiūrai ir remontui, siekia apie 3 000–3 500 eurų. Turint du automobilius, šios išlaidos dažniausiai padvigubėja.
Tuo metu statistika rodo, kad būtent naujesnio, modernesnio ir miestui skirto automobilio vaidmuo vis dažniau atitenka elektra varomiems modeliams. 2026 m. sausio 1 d., „Regitros“ duomenimis, mūsų šalyje jų buvo jau daugiau nei 24 tūkst. O bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, pernai Lietuvoje įregistruoti 3 492 nauji elektra varomi modeliai. Tai – 88,5 proc. daugiau nei 2024-aisiais, o toks šuolis įrodo augantį lietuvių norą persėsti į elektrinį automobilį.
Tačiau ar jo vieno gali pakakti visiems poreikiams?
Skaičiai nemeluoja
Tarkime, kad šeimoje naudojami du automobiliai, laikantis mano aukščiau aprašyto scenarijaus. Sakykime, kad naujas miesto automobilis kainuoja apie 25–30 tūkst. eurų, o ilgoms kelionėms pritaikytas naudotas dyzelinis vidutinio dydžio modelis – apie 15–20 tūkst. eurų. Turime bendrą 40–50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Kokį naują elektromobilį galėtume išsirinkti taikydami į tokį biudžetą?
Kategorijoje iki 40 tūkst. eurų „Peugeot e-2008“ siūlo iki 405 km (čia ir toliau – visi vertinimai pagal WLTP metodiką) viena įkrova nuvažiuojamą atstumą, 115 kW galios elektros motorą ir 405 litrų bagažinės tūrį. „Opel Mokka-e“ gamintojas leidžia rinktis tarp 100, 115 ir 207 kW galios variklių, tačiau bagažinės tūris tėra 350 litrų, o nuvažiuojamas atstumas – 322–403 km.
Gerokai platesnės galimybės atsiveria šiek tiek perkopus 40 tūkst. eurų ribą. Pavyzdžiui, „Renault Megane E-Tech Electric“ su 160 kW varikliu viena įkrova nuvažiuoja iki 450 km ir už galinių sėdynių atlošų leidžia susidėti iki 440 litrų daiktų. Savo ruožtu kompaktiškas elektrinis krosoveris „Kia EV3“ turi 150 kW galios variklį, viena įkrova gali įveikti iki 605 kilometrų, o bateriją greitojo įkrovimo stotelėje nuo 10 iki 80 proc. galima įkrauti per pusvalandį.
Jo bagažinėje telpa 460 litrų daiktų – maždaug tiek, kiek „Nissan Qashqai“ modelyje. Neseniai debiutavęs kompaktinis hečbekas „Kia EV4“ dėl aerodinamiškesnio kėbulo įveikia iki 625 kilometrų, o jo fastbeko versija išsiskiria ir 490 litrų bagažinės tūriu.
Norintys išleisti daugiau gali žengti į brangesnį segmentą, kuriame galima rasti dar erdvesnių ar prabangesnių elektromobilių. Visi jie taip pat pasižymės plačiomis galimybėmis: bent 500 kilometrų nuvažiuojamu atstumu, greitai įkraunamomis baterijomis ir moderniomis saugumo sistemomis.
Taigi matome, kad pasirinktame kainų segmente Lietuvoje parduodami nauji elektromobiliai, orientuoti į vidutinės šeimos poreikius, jau pasižymi tokiomis charakteristikomis, kuriomis gali drąsiai konkuruoti su vidaus degimo varikliais varomais modeliais. O kai kuriais aspektais juos net pranoksta.
Taupumu pranoksta kartais
Tikiu, kad skaičiuoti mėgsta ne tik finansų pasaulio žmonės. Akivaizdu, kad turint automobilį tam tikra prasme reikia mokėti vien už jo buvimą: tai ir draudimas, ir techninė apžiūra, ir parkavimo mokesčiai mieste, ar išlaidos stovėjimo vietai prie namų. Tad pasirinkimas, už kiek automobilių reikia susimokėti šiuos kaštus, jau lemia nemenką skirtumą dažnos šeimos išlaidų krepšelyje.
Bet kodėl siūlau apsvarstyti būtent elektromobilio, kaip vienintelio šeimos automobilio, klausimą? Kodėl nesirinkti vieno dyzelinio universalo? Nes šiame kontekste elektromobiliai turi papildomų argumentų.
Jau esu juos išdėstęs ankstesniuose savo komentaruose, tačiau nesunku juos nuolat priminti: elektromobilio eksploatacinės išlaidos, tais pačiais „Eurostato“ duomenimis, yra vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei naudojant vidaus degimo variklį turintį modelį.
Taip yra todėl, kad elektriniai automobiliai savo konstrukcija yra gerokai paprastesni ir turi mažiau detalių, patiriančių didelę apkrovą ir dėl to sparčiai besidėvinčių. Dar svarbiau – važiuoti elektromobiliu gali kainuoti 2–5 kartus pigiau nei benzininiu ar dyzeliniu automobiliu.
Štai mano pavyzdys: įveikti 100 kilometrų elektromobiliu man kainuoja apie 2 eurus, nes elektrą gaminu pats iš saulės ir naudoju energijos kaupiklį, o atitinkančių charakteristikų automobilis su vidaus degimo varikliu tam pačiam atstumui pareikalauja apie 12 eurų. Per metus nuvažiuojant daugiau nei 30 000 km, tai virsta maždaug 3 000 eurų sutaupymu.
Kelis kartus pigiau elektromobiliais važinėja ir tie gyventojai, kurie nesinaudoja saulės elektrinėmis. Lietuvos energetikos agentūra, besibaigiant 2025-iesiems, suskaičiavo, kad gruodžio mėnesį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,49 Eur – tai buvo 2,3 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,11 Eur) ir 2,6 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,96 Eur).
Jeigu šeimai svarbu, kad vienas automobilis sugebėtų išpildyti visus scenarijus ir reikalautų gerokai mažiau išlaidų, rekomenduoju pasvarstyti apie modernų elektromobilį, kadangi šiandien jų pasiūla jau tokia, kad kiekvienas gali rasti tinkamiausią savo gyvenimo būdui variantą – net jeigu mėgstate dažnas ilgesnes keliones.
Štai mano minėti kompaktiškų „Kia“ elektromobilių pavyzdžiai gali nuvažiuoti ir per 600 km, ir greitai atstatyti energijos atsargas. Tokių modelių rinkoje daugėja, o viešųjų įkrovimo taškų skaičius Lietuvoje priartėjo prie 5 000.
Asmeninis pavyzdys
Mano keturių asmenų šeimai beveik kiekvieną rytą tenka įveikti apie valandą trunkančią kelionę, vežant vaikus į mokyklą. Šeimoje turime vieną automobilį – ir jis yra elektromobilis. Ne todėl, kad negalėtume sau leisti antro, o todėl, kad paprasčiausiai to nereikia.
Labai pragmatiškai paskaičiavau ne tik naudojimo scenarijus, bet ir pinigus: įvertinau, kiek kainuotų antras automobilis – lizingas, draudimas, aptarnavimas, padangos, nusidėvėjimas ir kitos nuolatinės išlaidos. Rezultatas paprastas: už tą pačią sumą trumpalaike automobilio nuoma galėčiau naudotis 15 ar net 20 dienų per mėnesį, o realybėje man tiek niekada neprireikia.
Todėl laikyti antrą automobilį „dėl viso pikto“ yra tiesiog ekonomiškai neracionalu – tais retais atvejais, kai mūsų dienotvarkės nesutampa ir neįmanoma grįžti tuo pačiu metu, yra gerokai pigiau pasinaudoti taksi arba trumpalaike, dažniausiai elektromobilio, nuomos paslauga. Tai patogu, paprasta ir leidžia išvengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
O ar įmanoma su elektromobiliu gyventi ne tik mieste? Ar tai gali būti pilnavertis šeimos automobilis? Mūsų atsakymas – vienareikšmiškai taip. Per metus nuvažiuojame daugiau nei 30 000 kilometrų, o mūsų kelionės tikrai neapsiriboja trumpais maršrutais. Elektromobilis yra patogi ir patikima priemonė, leidžianti įveikti ir šimtus kilometrų trunkančias ilgesnes keliones.
