Danijos sostinė Kopenhaga – vienas iš Europos miestų, kuriame dviratis – itin populiarus. Ne tik studentai, net kompanijų vadovai į darbą važiuoja dviračiu, nors garaže stovi – porą prabangių automobilių. Gyventojai sako, kad važiuojant automobiliu per centrą tektų apvažiuoti didelį ratą, todėl dviračiu – greičiau ir patogiau.
Danai pirmieji Europoje nutiesė dviračių takus šalia šaligatvių. Nuo jų sprunka net pėstieji, praleisdami neretai dideliu greičiu lekiančius dviratininkus.
Kopenhagoje – gausu aikštelių dviračiams. Skirtingai nei automobiliams jos – nemokamos.
Tokios infrastruktūros Lietuvos dviratininkai gali tik pavydėti. Nors dauguma pripažįsta, kad dviratis jiems – tik laisvalaikio pramoga.
Po penkiolikos metų, pagal Europos direktyvas, didmiesčiuose automobilių išmetamų teršalų kiekis turi būti sumažintas perpus. Uostamiesčio vadovai sako skatinsią gyventojus rinktis ekologišką transportą, antai dviračius arba daugiau vaikščioti pėsčiomis.
Valdininkai sako, jau parengę dviračių plėtros infrastruktūros planą, pagal kurį artimiausiu metu Klaipėdoje bus nutiestos kelios dviračių takų atkarpos. Viena palei Danės upę, kita – nuo miesto centro iki Jono kalnelio. Žadama dviratininkams įrengti ir laikiną tiltelį per upę.
„Klaipėdos mieste planuojama atlaisvinti centrą nuo automobilių ir būtent projektuoti daugiaaukščius garažus aplink miesto centrą, kad būtų daugiau vietos pėstiesiems ir dviratininkams“, – teigia Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.
Savivaldybė žada, kad ateityje mieste, o gal net ir regione bus įdiegta ir dviračių nuomos sistema panaši į veikiančią Vilniuje ir kituose Europos miestuose.
