Sekite 15min Google
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) atnaujintos visuminių transporto išlaidų analizės duomenimis, dyzelinu varomo vilkiko bendrosios eksploatacijos išlaidos siekia apie 1,03 Eur/km. Palyginimui, biometanu varomo vilkiko – apie 0,95 Eur/km, o pasinaudojus parama transporto priemonei įsigyti – apie 0,88 Eur/km.
Dar šių metų kovą TCO analizėje biometano pranašumas, palyginti su dyzelinu, buvo simbolinis – vos 1 centas už kilometrą. Dabar, dėl geopolitinės įtampos ir energijos išteklių krizės brangstant dyzelinui, šis skirtumas išaugo 8 kartus. Šiam skirtumui įtakos turėjo ir biometanui palanki reguliacinė aplinka bei mažesni kelių rinkliavos „Via Toll“ įkainiai biometanu varomam transportui.
„Dar prieš pusmetį sakėme, kad vieno cento skirtumas yra svarbus rinkos lūžis, tačiau jo nepakanka masiniam transporto parkų atnaujinimui. Dabar situacija iš esmės keičiasi. Dyzelino kaina ilgainiui tik didės – ekonomistai jau skaičiuoja net 3 eurų už litrą scenarijus, kai biometano kainos yra konkurencingesnės. Dėl to šios žaliosios dujos verslui tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir aiškiai ekonomiškai pagrįstu pasirinkimu“, – sako LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Beveik 10 tūkst. eurų per metus
Visuminių transporto išlaidų (ang. Total cost of ownership, TCO) metodika apima ne tik degalų kainą. Skaičiuojamos transporto priemonės įsigijimo ir finansavimo išlaidos, degalai, „AdBlue“, kelių mokesčiai, techninis aptarnavimas ir remontas, draudimas, padangos bei vairuotojo darbo užmokestis.
Skaičiuojant, kad sunkvežimis per metus nuvažiuoja 120 tūkst. kilometrų, dyzelinio vilkiko eksploatacija kainuoja apie 123,1 tūkst. eurų. Biometanu varomo vilkiko metinės išlaidos siekia apie 113,4 tūkst. eurų. Taigi, biometanu varomas sunkvežimis per metus leidžia sutaupyti maždaug 9,7 tūkst. eurų, o per septynerius metus – beveik 67,6 tūkst. eurų.
Be to, pasinaudojus 50 tūkst. eurų parama biometanu varomam sunkvežimiui įsigyti, jo eksploatacija kainuotų apie 0,88 Eur/km. Tokiu atveju metinis sutaupymas, palyginti su dyzeliniu vilkiku, išaugtų iki 17,2 tūkst. eurų, o per septynerius metus viršytų 120 tūkst. eurų.
Dyzelino brangimas keičia verslo skaičiavimus
Pasak M. Nagevičiaus, transporto įmonėms tai svarbus signalas, nes sunkvežimiai paprastai perkami ilgesniam laikotarpiui, todėl būtina vertinti ne tik šiandienę degalų kainą, bet ir ilgalaikę jos kryptį.
„Verslas sunkvežimį perka ne vieneriems metams – dažnai jis eksploatuojamas 5–7 metus ar dar ilgiau. Todėl svarbu ne tik tai, kiek degalai kainuoja šiandien, bet ir kokia rizika, kad jų kaina toliau augs. Dyzelinas priklauso nuo pasaulinių naftos kainų, geopolitinių krizių ir didėjančio iškastinio kuro apmokestinimo. Biometanas gaminamas Lietuvoje iš vietinių žaliavų, todėl tai yra stabilesnis ir vis konkurencingesnis pasirinkimas“, – teigia LAIEK prezidentas.
Anot jo, biometano naudojimas taip pat leidžia įmonėms sumažinti sunkiojo transporto ŠESD emisijas iki 90 proc., palyginti su iškastiniu dyzelinu.
Vietinė energija iš atliekų
Biometanas – tai iš organinių žaliavų pagamintos ir iki gamtinių dujų kokybės išvalytos biodujos. Jo gamybai naudojamas mėšlas, srutos, augalinės kilmės atliekos, maisto pramonės likučiai, nuotekų dumblas ir biologiškai skaidžios komunalinės atliekos.
Biometano gamyba sujungia energetiką, žemės ūkį ir atliekų tvarkymą į vieną žiedinės ekonomikos grandinę. Atliekos tampa vietiniu energijos ištekliumi, o gamybos metu susidaręs digestatas gali būti naudojamas kaip organinė trąša.
Lietuvos biometano gamybos pajėgumai sparčiai didėja. Šiuo metu veikiančios gamyklos per metus galėtų pagaminti apie 500 GWh biometano, o iki 2030 metų gamybą prognozuojama padidinti iki maždaug 1400 GWh.
Tačiau didesnė dalis Lietuvoje pagaminamo biometano šiuo metu eksportuojama. Didesnis jo naudojimas šalies transporte leistų daugiau vietinės energijos panaudoti Lietuvoje, mažintų importuojamo dyzelino poreikį, kurtų paklausą vietos gamintojams ir kartu didintų ekonominę pridėtinę vertę Lietuvoje – nuo papildomų pajamų žemės ūkiui ir atliekų sektoriui iki naujų investicijų, darbo vietų ir mokesčių regionuose.
Technologija jau naudojama kasdien
Biometanu varomas transportas nėra eksperimentinė technologija. Dujiniai vilkikai ir autobusai naudojami jau ne vieną dešimtmetį ir yra pritaikyti intensyviam kasdieniam darbui. Degalų bakai pripildomi per maždaug 10–12 minučių, o vienu užpildymu sunkvežimis gali nuvažiuoti apie 800 kilometrų.
Lietuvoje jau veikia 16 biometano ir suslėgtų gamtinių dujų pildymo stotelių, o jų tinklas toliau plečiamas.
„Valstybė yra iškėlusi tikslą biometanu varomų transporto priemonių skaičių Lietuvoje padidinti iki 3200. Tai ambicingas, bet pasiekiamas tikslas. Tokio dydžio transporto parkas sukurtų stabilią vietinio biometano paklausą ir leistų smarkiai sumažinti sunkiojo transporto emisijas. Jeigu biometanas išlaikys konkurencingumą, toliau plėsis pildymo infrastruktūra ir bus taikomos valstybės paskatos, biometanu varomų vilkikų ir autobusų Lietuvos keliuose nuosekliai daugės“, – prognozuoja M. Nagevičius.
