Po truputį tvarumo linkme juda ir sunkusis transportas, rinkoje vienas po kito pasirodo nauji elektriniai sunkvežimiai. Jie jau turi dideles baterijas, itin greitą įkrovimą, tačiau kaip įsitikino Lietuvą su elektrine „Scania“ apvažiavęs žurnalistas Vitoldas Milius – įkrauti juos galima tik pažeidus kelių eismo taisykles.
Elektrifikacija pasiekia visas transporto sritis
Lengvieji automobiliai elektrifikavosi sėkmingai: dėl modernių, didelių baterijų ir plačios įkrovimo infrastruktūros juos eksploatuoti beveik taip pat paprasta, kaip ir vidaus degimo varikliais varomus modelius, o turintiems savo įkrovimo stotelę tai netgi labiau apsimoka. Išsivystė ir komercinis transportas: miestuose elektriniais furgonais zuja kurjeriai. Po truputį tvarumo linkme juda ir sunkusis transportas.
„Sunkvežimių pasaulyje viskas vystosi panašiai. Didžioji dalis stiprių gamintojų jau gamina elektrinius sunkvežimius, pristatinėja naujus modelius ir jie sėkmingai vykdo veiklą. Aišku, elektra varomi daugiausia specializuoti sunkvežimiai, dirbantys važiuojant nedidelius nuotolius, urbanistinėje aplinkoje, bet verslas tokius modelius jau renkasi“, – sakė Vitoldas Milius, pridėjęs, kad ne vien Europoje, o jau ir Lietuvoje važinėja elektra varomi betonvežiai, krovininiai sunkvežimiai.
Tiesa, tolimųjų reisų kelionėse ir toliau be konkurencijos dominuoja vidaus degimo varikliai, nors gamintojai jau yra pristatę ne vieną tam skirtą elektrinį vilkiką. Žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius ir keliautojas nusprendė savo kailiu išmėginti, ką reiškia važiuoti elektra varomu sunkvežimiu tolimus atstumus, ir nauja, elektra varoma R serijos „Scania“ apvažiavo Lietuvą.
Kaip važiuoja elektrinis sunkvežimis?
„Aš turiu reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet nesu tolimųjų reisų vairuotojas ir nevaidinu jo. Kad galėčiau vadinti save profesionalu, turėčiau tą daryti kiekvieną dieną, tad nenagrinėjau tinkamumo kokiam nors verslui. Tą jau daro įmonės, kurios galvoja apie tokio transporto įsigijimą. Mano tikslas buvo pažiūrėti į elektrinį sunkvežimį lengvojo vairuotojo akimis ir išbandyti infrastruktūrą: jeigu padaugėtų didesnių gabaritų elektrinio transporto, ar įmanoma bus judėti mūsų keliais patogiai ir sklandžiai“, – detalizavo V. Milius.
Kadangi vilkikų maksimalus greitis yra apribotas iki 90 km/val, automobilių žurnalistas vengė pagrindinių magistralių, ir važiavo įdomesniais krašto keliais aplink Lietuvos perimetrą. Iš viso per dvi dienas jis įveikė 1 165 km ir atgal į starto vietą Vilniuje grįžo su dvejopais įspūdžiais. Važiuoti moderniu, elektra varomu vilkiku malonu, bet įkrovimo klausimai – komplikuoti.
„Apie vairavimą, tai ta „Scania“ yra stebuklingas sunkvežimis, į kurį įlipus iš bet kokio naujo lengvojo automobilio randi viską, ko reikia, visas šiuolaikines technologijas, saugumo asistentus, ir dar dalį kemperio. Labai gera ergonomika gyvenimui, ir labai lengvas vairavimas. Jokio raketų mokslo, sėdi, ir važiuoji, dinamiškas, tylus sunkvežimis, tik kad gabaritai gerokai didesni už lengvąjį automobilį“, – įspūdžiais pasidalijo V. Milius.
Beveik 1200 km pakako vienos įkrovos
Jo vairuota R serijos Scania turėjo 450 kW išvystantį elektros motorą ir pasižymėjo tokia dinamika, kokios negalėtų sukurti joks vidaus degimo variklis, o kadangi Vitoldas važiavo tik su pačiu vilkiku be puspriekabės, tai sunkvežimis nuo šviesoforo tyliai, be jokios emocijos už nugaros galėjo palikti ir nemažą dalį lengvųjų automobilių.
Žurnalisto bandytas sunkvežimis turėjo net 600 kWh bateriją, kurią galima įkrauti 350 kW galia. Kelionės metu vidutinės energijos sąnaudos siekė 69,16 kWh/100km, o tai reiškia, kad be priekabos elektrinis vilkikas gali įveikti ir beveik 600 km. „Scania“ duomenimis, su maksimalaus svorio puspriekabe toks sunkvežimis galėtų įveikti beveik 400 km vienu įkrovimu. Tačiau žurnalistas džiaugėsi važiavęs be puspriekabės, nes kitu atveju su įkrovimu būtų buvę gerokai daugiau problemų. Šį kartą daugiau nei 1000 km kelionėje jam reikėjo stoti įsikrauti vos vieną kartą, bet ir tai teko pažeisti kelių eismo taisykles.
Įkrovimo infrastruktūra sunkvežimiams visiškai nepritaikyta
„Keliaudami su lengvaisiais elektromobiliais jokio diskomforto nejaučiame. Ne tai, kad stotelių netrūksta, mes jau renkamės stoteles pagal tinklą, greitį, kainą, prie kurios stotelės maistas kavinėje skanesnis. Bet apie sunkvežimius tai visiškai nepagalvota. Didžioji dalis stotelių yra ten, kur įvažiuoti negali. Ir toli gražu ne dėl to, kad netilptum, o dėl ženklo, kad sunkvežimių eismas draudžiamas. Palangoje teko pažeisti kelių eismo taisykles, nes kitokios įkrovimo stotelės nebuvo“, – pasakojo V. Milius.
Didžioji dalis elektromobilių įkrovimo stotelių Lietuvoje yra miestuose arba šalia jų, kur sunkvežimiams tiesiog negalima įvažiuoti, o ir ten, kur sunkvežimių eismas nėra ribojamas, stotelių parkuose tarpmiestiniuose keliuose privažiuoti dažnai trukdo stogai stotelėms, dėl jų sunkvežimis netelpa. Galiausiai, per mažos lengvosioms transporto priemonėms pritaikytos stovėjimo vietos: sunkvežimis užima dvi. Kai kur laidai per trumpi.
„Kalbėjau ir su verslu, kuris jau naudoja elektrinius sunkvežimius. Jie dirba vienos dienos darbą: naktį įsikrauna, dieną važiuoja. Įmonės turi savo stoteles ir vieša infrastruktūra jų nelabai domina. Bet jeigu būtų sunkvežimių, kuriems aktualus išorinis, o ne įmonės viduje esantis įkrovimo tinklas, tai kol kas tokius eksploatuoti šansų nėra“, – kalbėjo žurnalistas.
Dar vienas niuansas: Vitoldas susidūrė su komplikacijomis ieškant įkrovimo vietos ir turėjo pažeisti kelių eismo taisykles važiuodamas be puspriekabės, tik su vadinamąja vilkiko galva. Jei jis būtų tempęs priekabą, komplikacijų būtų buvę dar daugiau, nes Lietuvoje nėra nei vienos stotelės, kurioje būtų patogu privažiuoti dideliam sąstatui.
Višta ar kiaušinis, kuris pirmas?
„Įprastai sunkvežimiai važiuoja su kroviniais, o kaip tuomet? Ką, atsikabinti? Nukabinti puspriekabę yra ką veikti. Surasti vietą, kur ją palikti, nusikabinti, važiuoti įsikrauti, tada grįžti, prisikabinti. Kam gyvenime taip kankintis?“ – retoriškai svarstė V. Milius.
Taigi nors „Scania“ ir kiti gamintojai jau yra sukūrę elektra varomų vilkikų, kurie galėtų važiuoti į pakankamai tolimus reisus, Lietuvoje infrastruktūros jiems nėra.
Tačiau viena elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įmonė su Vitoldu susisiekė, ir pranešė, kad šiemet jau atsiras pirmosios 3 stotelės, pritaikytos sunkiajam transportui.
„Vištos ir kiaušinio klausimas. Kol kas nėra stotelių, nes nevažinėja elektriniai sunkvežimiai, bet jie nevažinėja, nes nėra stotelių. Nors pačių elektrinių sunkvežimių yra, ir jie važiuoja puikiai, ir tikėtina, ateityje jų bus, ir jie turės vietą po saule, o tam tereikia įkrovimo tinklo“, – užbaigė Vitoldas Milius.
