Lietuva jau beveik pasiekė 2030 m. viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tikslą: liepos pradžioje šalyje veikė 5 541 viešoji prieiga – apie 92 proc. numatytų 6 tūkstančių. Tačiau pats nacionalinis tikslas rodo, kad viešasis tinklas turėtų sudaryti tik mažąją infrastruktūros dalį: iki dešimtmečio pabaigos Lietuvoje iš viso numatyta 60 tūkst. prieigų, iš jų 54 tūkst. – privačios.
Ši kryptis jau matoma praktikoje – vien pasinaudojus valstybės finansavimu rugpjūčio pradžioje buvo įrengta daugiau kaip 20,8 tūkst. privačių prieigų. Todėl pagrindinis klausimas vis dažniau yra ne tai, ar stotelę galima rasti mieste, o ar automobilį galima patogiai įkrauti ten, kur ir taip kasdien stovi, rašoma „Evioni“ pranešime žiniasklaidai.
Viešosios infrastruktūros trūkumas mažėja
Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad liepos pradžioje šalyje buvo įregistruoti 55 884 elektriniai lengvieji automobiliai. Vadinasi, vienai viešajai prieigai šiuo metu tenka maždaug dešimt automobilių. Vis dėlto bendras prieigų skaičius neatskleidžia jų geografinio pasiskirstymo, galios, užimtumo ir veikimo patikimumo.
Elektromobilių įkrovimas neretai vis dar planuojamas pagal degalinės modelį: tikimasi nuvažiuoti į specialią vietą, įkrauti automobilį ir tęsti kelionę. Tačiau elektromobilio įkrovimas paprastai trunka ilgiau, o prieigos skiriasi.
Todėl infrastruktūros plėtra vis dažniau vertinama pagal galimybę įkrauti automobilį tuo metu, kai jis stovi, – namuose, darbovietėje, prie parduotuvės ar kitoje lankomoje vietoje.
Viešasis tinklas neišsprendžia visų įkrovimo poreikių
Nors daugiausia visuomenės dėmesio sulaukia viešosios stotelės, viešai pateikiami skaičiai rodo, kad jos turėtų sudaryti tik nedidelę infrastruktūros dalį. Iki 2030 m. devynios iš dešimties prieigų turėtų veikti namuose, darbovietėse ir kitose privačiose teritorijose.
„Viešoji ir privati infrastruktūra neatlieka tos pačios funkcijos. Greitojo įkrovimo tinklas būtinas kelionėms, netikėtoms situacijoms ir žmonėms, kurie negali įkrauti automobilio namuose. Tačiau kasdien patogiausia jį įkrauti tada, kai jis vis tiek stovi“, – sako elektromobilių įkrovimo sprendimų bendrovės „Evioni“ vadovas Ignas Petrikonis.
Tai gerai matyti Norvegijoje. Šalis turi beveik 11 tūkst. greitojo įkrovimo prieigų, kuriomis vienu metu gali būti įkraunami automobiliai, tačiau apie 90 proc. elektromobilių savininkų turi galimybę juos įkrauti namuose.
Pokytis jau matomas ir Lietuvoje. Rugpjūčio pradžioje vien pasinaudojus valstybės finansavimu šalyje buvo įrengta daugiau kaip 20,8 tūkst. privačių įkrovimo prieigų – beveik keturis kartus daugiau nei registruotų viešųjų. Tikrasis privačių prieigų skaičius gali būti dar didesnis, nes ši statistika neapima be paramos įrengtų stotelių.
Nepatogumų kelia impulsyvūs verslininkų pirkiniai
Remiantis paramos statistika, įmonės Lietuvoje įsigyja apie ketvirtadalį visų elektromobilių ir būtent tai sukelia nemažą dalį problemų. I. Petrikonis pastebi, kad kai kurios Lietuvos įmonės vis dar pirmiausia įsigyja elektromobilius ir tik tada pradeda svarstyti, kur juos įkraus. Tikimasi, kad darbuotojai naudosis miesto įkrovimo stotelėmis, o įmonei pakaks gauti sąskaitas už įkrovimo sesijas.
Tokiu atveju darbuotojams tenka važiuoti iki laisvos stotelės, laukti, naudotis skirtingų operatorių paslaugomis ir derintis prie skirtingų tarifų. Be to, tokiais atvejais tenka nusivilti ir kainomis, nes krauti elektromobilį viešose stotelėse yra gerokai brangiau.
LEA skaičiavimu, 2025 m. nuvažiuoti 100 km elektromobiliu kainavo:
· 3,14 Eur, kai automobilis krautas namuose naktiniu tarifu.
· 5,11 Eur, naudojantis viešąja lėtojo įkrovimo prieiga.
· 5,70 Eur, naudojantis viešąja greitojo įkrovimo prieiga.
· 6,77 Eur, naudojantis itin greito įkrovimo prieiga.
Todėl įmonėms nuolatinis automobilių parkų įkrovimas viešajame tinkle gali reikšti ne tik sugaištą darbuotojų laiką, bet ir didesnes sąnaudas, kurios neleidžia sutaupyti tiek daug, kiek paprastai planuojama.
Elektromobilių parkas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus auga po maždaug 50 proc. kasmet, tad galimybė įkrauti automobilį prie darbovietės, parduotuvės, restorano ar viešbučio gali palaipsniui tapti nebe išskirtiniu privalumu, o įprastu klientų ir darbuotojų lūkesčiu. Kada tai įvyks, priklausys ne tik nuo elektromobilių parko augimo, bet ir nuo to, kaip greitai infrastruktūrą plės pastatų savininkai bei verslai.
