Sekite 15min Google
Įdomu tai, kad Kinijos gamintojai stato gamyklas arba yra įsigiję buvusias kitų prekės ženklų gamyklas Europoje. Pavyzdžiui, BYD (Vengrija), „Chery“ ir „Leapmotor“ (Ispanija). Tad tokie svarstymai gerokai pavėluoti.
Vienas svarstomų variantų – nustatyti kiniškų hibridinių automobilių importo kvotas. Tai reikštų, kad tam tikrą jų kiekį būtų galima įvežti į Europos Sąjungą įprastomis sąlygomis, tačiau viršijus nustatytą ribą galėtų būti taikomi papildomi muitai. Kol kas nežinoma nei kokio dydžio būtų kvotos, nei kada naujoji tvarka galėtų įsigalioti.
Tokių priemonių imamasi dėl sparčiai augančio Kinijos gamintojų aktyvumo Europos rinkoje. 2024 metais Europos Sąjunga įvedė papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, tačiau hibridiniams ir iš išorės įkraunamiems hibridiniams automobiliams analogiški papildomi muitai nebuvo pritaikyti. Kinijos gamintojai pasinaudojo šia galimybe ir ėmė aktyviau eksportuoti hibridinius modelius į Europą.
„Reuters“ duomenimis, per metus iki 2026-ųjų rugsėjo į Europos Sąjungą importuojamų iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių skaičius išaugo net 86 procentais, o jų kainos sumažėjo maždaug penktadaliu. Tokia konkurencija kelia vis didesnį susirūpinimą Europos automobilių gamintojams.
Pranešama, kad Europos Sąjunga pirmiausia mėgino susitarti su Kinija dėl savanoriško hibridinių automobilių eksporto ribojimo, tačiau Pekinas tokį pasiūlymą atmetė. Dabar Briuselis svarsto galimybę imtis vienašališkų prekybos apsaugos priemonių.
Jeigu nauji apribojimai būtų patvirtinti, jie galėtų paveikti ir Lietuvos automobilių rinką. Papildomi muitai ar importo kvotos galėtų padidinti kai kurių Kinijoje gaminamų BYD, MG, „Omoda“ ir „Jaecoo“ hibridinių modelių kainas. Vis dėlto konkretus poveikis priklausytų nuo būsimų taisyklių, jų taikymo apimties ir pačių gamintojų sprendimų.
