Jei kas galvojo, kad mes dingom nuo žemės paviršiaus arba kad mums jau po pirmos dienos nusibodo aprašinėti savo nuotykius – klystate. Turime visą šūsnį naujienų, esame gyvi ir sveiki, mašinos rieda kaip bitutės – tiesiog labai ilgai neturėjome jokios interneto prieigos. Juk Ukraina, skirtingai nei Lietuva, nėra šviesolaidžiais išraizgyta.
 |
| Keliautojų nuotr./„Gruzija 2012“. Odesa ir trijų dienų kelionė keltu |
Pradėsime nuosekliai: liepos 2 d. iš Kijevo pajudėjome link pajūrio miesto Odesos. Kelias buvo nepaprastai kalnuotas, pilnas staigių ir stačių įkalnių, mūsų senutėms mašinoms gana sunkiai sekėsi į jas įkopti. Kartą sustojus degalinėje buvo „užmigęs“ sedano starteris, bet pasistūmėm, užsikūrėm ir iki šiol tokia problema nepasikartojo. Pakeliui dar prisižiūrėjome didžiulių saulėgrąžų laukų.
Pajūry praleidome tris dienas. Kadangi turėjome sulaukti kelto, plukdysiančio mus į Gruziją, apsistojome vėlgi šešiaviečiame kambaryje, jaukiuose nakvynės namuose. Gavome labai gerą rekomendaciją, kur pavalgyti skaniai ir pigiai. Pasinaudojome. Taip pat, pasinaudojom proga pasideginti paplūdimyje, nors, tiesą pasakius, buvo nepaprastai karšta, retai kada pūstelėdavo koks gaivesnis vėjelis, o karštis prasidėdavo jau 10 val. ryte. Bet ištvėrėm, neblogai apskrudom, aplankėm miesto grožybes, apžvalgos rate apžiūrėjome naktinį miestą, kai kas atrakcionų parke išdrįso ir pasivartyti baisiajame „Bomber“.
Važinėdami po Baltarusiją, Ukrainą padarėme išvadą – tai žigulių kraštas. Matėme visokių – ir seniausių, ir naujausių, su įvairiausiais „patiuningavimais“, įvairiausių spalvų. Tuo tarpu Lietuvoje tokių mašinyčių dažnai nepamatysi.
Liepos 4 d. išvažiavome link kelto, kuris buvo maždaug už 20 km nuo ten, kur gyvenome. Kol buvome suleisti į keltą, praėjo nemažai laiko – vis tik pasienis, įvairiausi tikrinimai, antspaudai ir panašiai. Iš pradžių suleido žmones, o po kelių valandų suvežėme ir mašinas. Keltu plaukėme tris dienas – iki šeštadienio popietės. Turėjome maitinimą tris kartus per dieną, gana patogias kajutes, regėjome nuostabius vaizdus nuo denio, kepinomės saulėje.
 |
| Keliautojų nuotr./„Gruzija 2012“. Odesa ir trijų dienų kelionė keltu |
Kaip ir priklauso, kelta lydėjo būriai delfinų – nuostabus reginys. Susibendravome su nemažai gruzinų, kurie vienas per kitą dalijo įvairiausius patarimus, kaip keliauti po jų šalį, vaišino bare gėrimais. Taip pat, dar prieš įlipant į keltą susipažinome su čečėnu, gyvenančiu Kaune. Jis labai lipšniai su mumis bendravo visą kelionę, vadino broliais, pasakojo savo gyvenimo istorijas, sakėsi važiuojąs pas tėvus, kurių nematė jau keliolika metų.
15 val. šeštadienį jau buvome Batumio uoste, tačiau tris valandas truko išlaipinimo procesas. Tiksliau, tai buvo laukimo procesas – iš pradžių laukėme, kol patikrins kajutes, o vėliau laukėme, kol ateis vietiniai policininkai (muitininkai) ir išleis mus uždėję antspaudus pasuose. Pasijautė šiokia tokia netvarka, sugaišome nemažai laiko. Juolab kad iš pradžių planavome iš kelto važiuoti į kalnų miestelį – Mestią. Kaip mums toliau sekėsi išlipus iš kelto, skaitykite kitoje pasakojimo dalyje rytoj.
