Kelionės maršrutas
Atnaujintu „Volvo XC90“ (įkraunamu hibridu) iš Vilniaus važiavome iki Talino, keltu kėlėmės į Helsinkį. Iš ten – kelionė iki Rovaniemio (Kalėdų Senelio miesto). O galutinis kelionės taškas – jau už Poliarinio rato esantis garsiausias Suomijos slidinėjimo ir žiemos pramogų kurortas Levi.
Vovo XC90 testas
- Automobilis: „Volvo XC90“ įkraunamas hibridas (plug-in).
- Suminė galia – 455 AG.
- Bagažinės talpa – 668 l.
- Maksimalus elektra nuvažiuojamas atstumas – 71 km.
- Baterijos įkrovimo trukmė – 3 val.
- Maksimalus keleivių skaičius – 7.
Kaip sekėsi persikelti iš Estijos į Suomiją skaitykite čia.
Kuo nustebino Kalėdų Senelis skaitykite ir žiūrėkite čia.
Erdvė ir funkcionalumas keleiviams
Mano galva, šiais laikais pamirštama, kad automobilis turi būti erdvus ir patogus keliauti. Būtent tai yra ir bus viena svarbiausių vertybių. Nes daugeliui lietuvių automobilis labai dažnai tampa ir antrais namais, ir biuru. „Volvo XC90“ toks ir yra – jame gana patogiai įsitaisė 5 suaugę žmonės (nebekalbant jau apie 7-vietę modelio versiją). Tie 5 žmonės vežėsi daugybę drabužių ir dalį slidinėjimo įrangos. Ir viskas puikiai tilpo!
Turint omeny, kad kartais per dieną nuvažiuodavome ir po 1000 km (žinoma, su kavos pertraukėlėmis), sunku būtų rasti priekaištų automobilio erdvei: labai patogios sėdynės, aukštos lubos (net ir versijoje su panoraminiu stoglangiu), ergonomiški porankiai ir dėtuvės.
Ir svarbiausia, kad, pavyzdžiui, vairavimas iš Vilniaus į Taliną ar iš Helsinkio į Levi (slidinėjimo kurortas Suomijos šiaurėje) nebuvo varginantis. Įvertinkite tai, kad greičiai Suomijoje labai ribojami, matuoklių daug, niekur nepaskubėsi, tad 1000 km kelionė trunka ilgiau, nei, tarkime Vokietijoje.
Ilgą kelionę labai praskaidrino etaloninė „Bowers & Wilkins“ garso sistema ir puiki salono garso izoliacija: išorėje siaučiant pūgai, automobilio salone buvo jauku ir ramu, liejantis „Spotify“ grojaraščio perlams.
„Volvo XC90“ turi viską, ko reikia prabangiam visureigiui...
Iš esmės, apibendrinant komforto dalį, „Volvo XC90“ turi viską, ko reikia prabangiam visureigiui: komfortą (pneumatinė reguliuojamo aukščio pakaba, 360 laipsnių kamera, 11,2 colių ekranas, multimedijoje integruotos „Google“ paslaugos, projekcija ant stiklo), minėtą akustinį komfortą, patogią erdvę, stilingą skandinavišką interjerą, malonų salono kvapą ir jaukų apšvietimą, šildomą vairą, visas šildomas sėdynes ir t.t.
O apie tai, kodėl nuotykių ištroškusį vairuotoją džiugino krištolinė pavarų perjungimo svirtis – jau kitame skyriuje.
Hibridinis visureigis – dar patikimesnis ant ledo?
Dalis kelionės vyko gana geromis oro sąlygomis. Tačiau taip sutapo, kad mažiausiai šešias dienas siautėjo pūga, o sniego tarpais buvo tiek, kad net prilįsdavo į stilingų ratlankių tarpus. Porą dienų taip pustė, kad dešiniu ratu tekdavo griauti ką tik pūgos suformuotus sniego liežuvius. Bet „Volvo“ dovanojo neįkainojamą saugumo jausmą: esi tikras, kad visur pravažiuosi, laiku sustabdysi ir, jei reikia, saugiai apsisuksi siaurame ruože.
Apie 4 varančiųjų ratų sistemą nėra ko plėstis – tikrai neteko jungti bekelės (Offroad) funkcijos, visur puikiai gelbėjo arba Hybrid, arba automatinis AWD režimas, kai visi keturi ratai įsijungia tik slytelėjus galiniams. Šia prasme XC90 yra puikiai subalansuotas ir tai net nestebino. O štai kas tapo atradimu.
Jautiesi užtikrintai
Įkraunamas hibridas – puiki technologija, važinėjant dideliu visureigiu mieste. Todėl pirmuosius 60 km Lietuvoje nuvažiavau iš esmės vien elektra. Puikus jausmas, kai benzino sąnaudos – artimos nuliui. Arba vos keli litrai, jei važiuoji ne EV, o hibridiniu režimu. Tiesą sakant, ilgos keionės metu nebuvo laiko stoti krovimo stotelėse (palaikoma 6,4 kW įkrova) – šią technologiją išbandžiau jau pasiekęs Suomijos šiaurę.
Šios galingos hibridinės sistemos dėka įsibėgėjimas iki 100 km/val. – per 5,4 sek. Fantastškas jausmas, kai, kartu dirbant VDV ir EV jėgainėms, visureigis šauna it raketa.
Tačiau labiausiai sužavėjo regeneracijos (Break režimo) naudojimas slidžiuose, ledu dengtuose keliuose. Turbūt esate girdėję (žiūr. video), kad Suomijos šiaurėje druska ant kelių nepilama. Jie tiesiog nuvalomi greideriu, ir viskas. Kartais, jei jau labai slidu, pabarstoma skaldelės. Todėl vairavimas daug įdomesnis, nei Lietuvoje. Sniego/ledo keliu leki 90 km/val. ir jauti, kad vairas klauso, o, nuspaudus stabdį, net ABS ne visuomet įsijungia.
Tačiau gerokai įdomesnis stabdymo procesas, truktelėjus prabangiai atrodančią krištolinę rankenėlę atgal (perjungus Drive į Break). Iš pradžių naudojau tokį stabdymą lygiame kelyje, artėdamas prie sankryžos. O vėliau įsigudrinau „breikinti“ leisdamasis vingiuotu slidžiu keliu nuo kalno. Ir nieko, jokių siurprizų. Todėl vėliau daviau pavairuoti ir kitiems šeimos nariams – technologija tikrai saugi.
Svarbiausia, kad didžiulis, 2,5 tonos sveriantis visureigis stoja kaip įbestas, galima drąsiai sukioti vairą – nieko nenutiks.
Tai suteikė dar daugiau užtikrintumo: ir stabdymo energija regeneravosi į bateriją, ir į posūkius puikiai tilpdavome toje pasakiškoje sniego karalystėje.
Suomija – įkrovimo stotelių lyderė
O, jei paklaustumėte apie plug-in hibrido ar bet kurio EV įkrovimo galimybes Suomijoje, tai ten yra stebuklų šalis. Greitos įkrovimo stotelės prie degalinių ir prekybos centrų stovi pustuštės.
Mes „Volvo XC90“ prie įkrovimo taškų jungėme net ir slidinėjimo trasų stovėjimo aikštelėse. Laisvų kištukų buvo visą laiką. O elektros kaina – mažesnė nei Lietuvoje (apie 30 cnt. už kWh).
Tai labai patogu, turint omeny, kad benzinas Suomijoje kainuo 1,8-2 Eur. Atvažiuoji prie keltuvų, palieki automobilį kelioms valandoms, ir baterija jau pilna.
Daugiau įspūdžių ir fotosesija su Šiaurės pašvaiste – vaizdo reportažuose iš kelionės į Šiaurę.
