Su Dariumi prie elektromobilių įkrovimo stotelės susitikome jau atšalus, iš dangaus krentant šlapdribai. Taigi kalba iš karto pasisuko apie mitus: ar žiemą patogu važinėti elektromobiliu? Ar Darius nebijo, kad dėl dažno krovimo degraduos baterija? Ar girdėjo kalbų, kad negalima įkrauti baterijos lyjant lietui, nes nutrenks? Ar pasinaudojo APVA parama, įsigydamas elektromobilį ir ar buvo lengva pildyti paraišką?
Išsamų interviu kviečiame žiūrėti filmuotame reportaže.
Darius juokauja: lietus jam nebaisus, „guminiai padai apsaugo“. O gąsdinimai, kad greitai degraduos baterija, tik šypseną kelia.
„Gamintojai juk nekvaili – jie gamina automobilius ne vienai dienai“, – sako didžiulę vairavimo patirtį turintis Darius Grinbergas.
Mitai gimsta iš nežinojimo ir neišmanymo
Darius jau pokalbio pradžioje atkreipia dėmesį į abėcėlinę situaciją: į stotelę vakare jis atvažiavo neparuošęs (nepašildęs) elektromobilio baterijos. Todėl, sistemai nepasiekus optimalios temperatūros, įkrovimo galia krito maždaug per pusę: vietoje 50 kW (esant 50 proc. įkrovos – iki 22-23 kW).
Kaip pašildoma baterija? Daugelyje šiuolaikinių elektromiblių, naudojančių „Google“ įskiepį, pakanka nustatyti navigacijoje įkrovimo stotelės koordinates ir sistema pati pradės paruošimo procesą.
O, tarkime, „Volkswagen“ grupės elektromobiliuose reikia paspausti mygtuką „Pašildyti bateriją“.
„Kai žinai, kaip vyksta procesai, iš karto pasieki geriausią rezultatą. Kai nežinai – atrodo, kad elektromobilis kraunasi lėtai“, – pasakoja Darius.
Kaina: elektromobiliai tapo prieinami
Nors ilgą laiką elektromobiliai kainavo gerokai daugiau nei panašūs benzininiai ar dyzeliniai modeliai, pastaraisiais metais situacija labai pasikeitė. Iš dalies dėl APVA paramos įsigyjant naujus ir naudotus elektromobilius, iš dalies dėl to, kad patys gamintojai stengiasi atpiginti gamybą.
„Atsirado naujas plačiam ratui įperkamų elektromobilių modelių segmentas – „Renault 5“, „Renault 4“, „Hyundai Inster“, „Fiat Grande Panda“. Jie tapo ne tik prieinami, bet ir praktiški, jais malonu važiuoti“, – sako Darius.
Pavyzdžiui, jo įsigyto naujo elektromobilio kaina siekė kiek daugiau nei 30 tūkstančių eurų. Kadangi transporto priemonę pirko darbo kelionėms, registravo įmonės vardu.
Todėl su valstybės parama (4000 Eur APVA išmoka) ir susigrąžintu PVM galutinė suma priartėjo prie įprasto šios klasės vidaus degimo automobilio kainos – 20 tūkstančių.
Valstybės paramos dėka elektromobiliai šiandien tampa realia alternatyva daugeliui vairuotojų.
Valstybės parama, Dariaus nuomone, yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių elektromobiliai šiandien tampa realia alternatyva daugeliui vairuotojų, turinčių automobilius su vidaus degimo varikliais.
Baterijos degradacija: ar tikrai turėtume to bijoti?
Darius sako, kad, net ir važinėdamas dyzelinu varomu automobiliu, netikėjo nė vienu mitu apie elektromobilius. Pavyzdžiui, kad baterijos talpa greitai sumažės:
„Naujo elektromobilio savininkams tokia mintis apskritai neturėtų kilti. Nes gamintojai suteikia baterijoms 8 metų garantiją. Perkant naudotą – visos galimybės patikrinti baterijos sveikatą servise. Technologijos pastarąjį dešimtmetį smarkiai pažengė, modelių reputacija žinoma, o realių pavojų – gerokai mažiau nei manoma“, – apibendrino Darius.
Kiek realiai nuvažiuoja mažas elektromobilis?
Dariaus automobilis turi 52 kWh bateriją, ir to jam pakanka net kelionėms į pajūrį.
„Vilnius–Palanga? Vienas sustojimas, trunkantis 20–25 min., ir viskas. Vasarą, jei nevažiuosi 130 km/val., tikrai galima pajūrį pasiekti ir be sustojimo“, – sako jis.
Įkrovimas namuose: kainuoja mažiau, nei daug kas įsivaizduoja
Darius namuose turi biržos planą, todėl neretai elektromobilį įkrauna beveik nemokamai:
„Štai praėjusią naktį elektra kainavo beveik nulį. Įkroviau bateriją iki 79 proc. sumokėdamas 11–12 centų už kWh – su visais perdavimo mokesčiais“, – pasakoja jis.
Darius taip pat svarsto apie saulės elektrinę ir energijos kaupiklį.
Įkrovimo infrastruktūra: galimybės ir pasirinkimas
Svarbus dar vienas aspektas. Darius pastebi, kad vieša įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje sparčiai auga. Nes valstybė remia ne tik elektromobilių įsigijimą, bet ir viešų stotelių plėtrą. Todėl, neturint galimybių įkrauti elektromobilio bateriją namuose, tą patogiai galima padaryti prie prekybos centrų ar prie magistralių įrengtose įkrovimo stotelėse. APVA parama ir čia yra svarbus faktorius, skatinantis augimą. Štai paprasta iliustracija.
Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo direktyvą iki 2030 m. Lietuvoje numatoma turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų. Tačiau jau šiuo metu šis skaičius priartėjo prie 5 tūkstančių („Via Lietuva“ duomenys). Tad akivaizdu, jei valstybė ir toliau rems infrastruktūros plėtrą, tikslas bus gerokai viršytas.
Saugumas ir dinamika: elektromobilis mieste – pranašesnis
Kaip saugaus vairavimo ekspertas, Darius pabrėžia vieną dažnai pamirštamą dalyką: momentinis elektromobilio sukimo momentas leidžia saugiai ir užtikrintai įsilieti į eismą, ypač žieduose ar įkalnėse.
„Kartais reikia greitai ir saugiai įšokti į eismo juostą, o elektromobilis tai padaro be jokio vėlavimo“, – sako jis.
Darius Grinbergas sako, kad jam elektromobilis tapo ne tik transporto priemone, bet ir gyvenimo džiaugsmu:
„Jis taupo pinigus, važiuoja tyliai, nevargina, nereikalauja nuolatinių remontų. Pastebėjau, kad ilgose kelionėse daug mažiau pavargstu, jei važiuoju būtent elektromobiliu, o ne įkraunamu hibridu ar vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu“.
Daugiau informacijos:
apie kvietimus teikti paraiškas ir pasinaudoti parama viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimui rasite paspaudę – ČIA.
apie grynųjų elektromobilių skatinimą fiziniams asmenims rasite paspaudę – ČIA.
apie grynųjų elektromobilių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimą rasite paspaudę – ČIA.
