Sekite 15min Google
Bet tai nėra vienintelė problema – rekordiniame lygyje laikosi ir naftos perdirbėjų maržos. Tai signalizuoja, kad skaičiai degalinių švieslentėse artimiausiais mėnesiais gyventojų ir toliau nedžiugins.
Perdirbėjų maržos – rekordiniame lygyje
Galutinė degalų kaina degalinių švieslentėse susideda iš kelių pagrindinių komponentų – žaliavinės naftos, perdirbėjų maržų bei mokesčių. Žaliavinės naftos kaina už barelį (kuris siekia beveik 160 litrų), šiuo metu yra apie 108 JAV doleriai – maždaug 80 proc. daugiau nei buvo šių metų pradžioje.
Ir nors kalbėdami apie degalų kainas dažniausiai kalbame apie žaliavinės naftos kainos pokytį – tai nėra vienintelis veiksnys, kuris nulemia galutines kainas vartotojams. Žaliavinė nafta yra tamsi ir klampi masė, kurią, pirmiausia, reikia perdirbti į gerokai skaidresnį skystį - dyzeliną ar benziną – kad būtų galima naudoti.
Naftos perdirbimo maržos, parodančios skirtumą tarp pagamintų degalų kainos didmeninėje rinkoje ir žaliavinės naftos kainos, nuo metų pradžios išaugo daugiau nei du kartus ir pastaraisiais mėnesiais pasiekė aukščiausią lygį istorijoje.
Maržos gali kisti dėl besikeičiančių perdirbimo procesų, naudojamos žaliavinės naftos rūšies, pasiūlos bei paklausos pokyčių. Šįkart svarbiausiu veiksniu tapo sumažėjusi naftos produktų pasiūla. Viena vertus, tiekimo grandines ir naftos produktų srautus sutrikdė uždarytas Hormūzo sąsiauris bei kritusius Persijos įlankos šalių perdirbėjų apimtys dėl apgadintos infrastruktūros.
Kita vertus – sėkmingos Ukrainos kovotojų atakos atjungė ir didelę dalį Rusijos perdirbimo pajėgumų. Vos prieš keletą dienų D. Trumpas pareiškė, kad turi vienintelį prašymą V. Zelenskiui – nustoti atjunginėti Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus.
JAV prezidentas taip pat pasiūlė abiem šalims susitarti dėl paliaubų, kurios apimtų energetikos infrastruktūros objektus. Vis dėlto kol kas nepanašu, kad šios atakos greitu metu baigsis. Tuo metu Rusija, pati susidurianti su naftos produktų trūkumu, prieš kurį laiką įvedė ir dyzelino eksporto draudimą.
Dėl išaugusių perdirbėjų maržų šiemet turėjome ir tokių situacijų, kai žaliavinės naftos kaina rinkoje krito, bet galutinė kaina degalinių švieslentėse nesikeitė ar net išaugo. Europos Centrinis Bankas skaičiuoja, kad prie degalų kainų kilimo pastaraisiais mėnesiais labiausiai ir prisidėjo perdirbėjų maržos, o ne žaliavinė nafta.
Ar degalų kainos kyla greičiau nei leidžiasi?
Vairuotojai dažnai teigia pastebintys, kad jeigu naftos kaina auga, skaičiai degalinių švieslentėse taip pat kyla sparčiai. Kita vertus, jeigu kainos krenta – poveikis kainoms yra gerokai lėtesnis. Tiesą sakant, šis fenomenas netgi turi ir atskirą pavadinimą: „raketos ir plunksnos“ efektas. Į viršų kainos šauna kaip raketos, bet leidžiasi – jau kaip plunksnos.
Kai kurie tyrimai rodo, kad iš tiesų kainų mažėjimas vartotojus gali pasiekti lėčiau. Tai gali būti susiję su atsargų atnaujinimo vėlavimu, neapibrėžtumu dėl to, kiek ilgai išliks žemesnės žaliavinės naftos kainos, arba silpnesniu konkurenciniu spaudimu tuomet, kai žaliavinės naftos ir perdirbėjų maržos mažėja. Reikia nepamiršti, kad gyventojams taip pat yra būdingas ir kainų pokyčių asimetriškumas: kainų augimą esame linkę pastebėti ir įsiminti gerokai labiau nei kainų stabilumą ar mažėjimą.
Visgi, bandant įvertinti, ar degalų kainos kyla greičiau nei leidžiasi, neužtenka žiūrėti vien į žaliavinės naftos kainą – galutinei degalų kainai šiuo metu itin didelę įtaką daro ir perdirbimo maržos, ir atsargų pokyčiai, ir kiti veiksniai.
Optimizmo – vis mažiau
Pastarosiomis savaitėmis optimizmo dėl taikos susitarimo tarp Irano ir JAV – mažiau. Hormūzo sąsiauris išlieka uždarytas (tiesa, dalis laivų juo vis dar keliauja išjungę GPS signalus ar su JAV laivyno palyda), dėl pasikartojančių atakų Saudo Arabija sustabdė ir naftos tiekimą vamzdynais į uostus Raudonojoje jūroje.
Negana to, šalių naftos rezervams senkant, o Iranui, tikėtina, siekiant išlaikyti spaudimą JAV iki pat vidurio kadencijos rinkimų lapkritį, energetinė krizė gilėja. Ateities sandoriai rodo, kad žaliavinė naftos kaina laikysis aukščiau 90 dolerių už barelį iki pat metų pabaigos.
Tai signalizuoja, kad tikėtis degalų kainų pigimo šiemet būtų optimistiška, o tolesnio brangimo – realistiška. Tiesa, Lietuvos gyventojų optimizmo kylančios degalų kainos kol kas nepaveikė – matome, kad auganti lietuvių perkamoji galia leidžia gyventojams nekeisti vartojimo įpročių, o parduodamas degalų kiekis degalinėse nesumažėjo.
Negana to, kol kas degalų kainų augimas liko koncentruotas ir nepersidavė į kitas prekes ir paslaugas. Visgi, mažėjant pasaulinėms naftos atsargoms, o situacijai Artimuosiuose Rytuose negerėjant, spaudimas kainoms gali augti.