Kodėl Vilniaus troleibusai važiuoja be „ūsų“ net veikiant tinklui?

Vilniaus savivaldybė įsigydama naujuosius troleibusus skelbė, kad tai – naujo kartos transporto priemonės. Nes dalį maršruto gali nuvažiuoti nenaudodami kontaktinio tinklo – įkrauta baterija leidžia įveikti iki 30 kilometrų, o baterijos įsikrauna važiuojant kontaktiniu tinklu.

Savivaldybė teigė, kad dėl to kelionės pagreitėtų beveik 7 procentais. Nes autonominis režimas padeda sklandžiai įveikti kelyje pasitaikančias kliūtis ir aplenkti jas gatvėmis, kuriose nėra kontaktinio tinklo. Autonominis režimas leidžia ne tik pratęsti maršrutus, bet ir besidubliuojančiuose maršrutuose dyzelinius autobusus pakeisti troleibusais.

Skaitytojo nuotr./Troleibusai atsijungę nuo kontaktinio tinklo Vilniuje

Skaitytojai: kodėl troleibusai nenaudoja „ūsų“?

Tačiau skaitytojai pastebi, kad troleibusai autonominiu režimu (t.y. be ūsų) važiuoja nebūtinai aplenkdami kliūtis. Pavyzdžiui, T.Narbuto, Kęstučio gatvėmis, Konstitucijos prospektu. Šiose gatvėse veikia kontaktinis tinklas. Todėl troleibusai be „ūsų“ verčia nustebti.

„Važiavome per Žvėryną. Staiga virš troleibuso išgirdau keistą garsą – jis atsijungė nuo kontaktinio tinklo. Pamaniau, kad sugedo, reikės gaišti laiką. Tačiau troleibusas važiavo toliau“, – pastebi skaitytoja.

Evelina Gaurilčikaitė, įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ komunikacijos projektų vadovė, sako, kad vairuotojai, įvertinę situaciją, atsijungia nuo tinklo savo nuožiūra:

„Šiuo metu miesto gatvėse vyksta intensyvūs remonto darbai, kurių metu maksimaliai išnaudojame autonominius troleibusus. Atkreipiame dėmesį, kad atsijungti nuo kontaktinio tinklo autonominiai troleibusai gali bet kurioje viešojo transporto stotelėje. Tačiau atgal srovės imtuvai automatiškai prisijungia tik tose vietose, kuriose sumontuoti stogeliai.

Dėl to galima pastebėti, kad net po kontaktiniu tinklu autonominiai troleibusai važiuoja be srovės imtuvų, nes dažnu atveju taip važiuoja iki automatinių prisijungimo vietų.“