Diena, po kurios pasaulis pasikeitė
1886 m. sausio 29 d. K. Benzo pateikta paraiška virto vokišku patentu DRP 37 435, kuris šiandien net įtrauktas į UNESCO programą „Pasaulio atmintis“. Nors patento formuluotė skambėjo kukliai, jo pasekmės buvo milžiniškos: jis sukėlė ištisas pramonės šakas sukūrusį virsmą, pakeitusį miestus, kelių infrastruktūrą ir galiausiai tai, kaip dabar suvokiame žmonių mobilumą.
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad būtent K. Benzo iniciatyva yra itin simboliška, žvelgiant paprasto vairuotojo akimis. Anot jo, neatsitiktinai bendrovė „Mercedes-Benz“, kurios bendrakūrėju buvo patento autorius, itin didžiuojasi šiuo faktu ir pagrįstai laiko jį visuotiniu atskaitos tašku, nes ir pačios įmonės veikla bei sėkmė neatsiejamos nuo visos pramonės evoliucijos.
„Jeigu 19 a. pabaigoje technologinis proveržis buvo nulipimas nuo arklio, per 140 metų evoliuciją šiandien pasiekėme tai, kad turime transporto priemones, kurios vienam vairuotojui leidžia vienu pedalo spustelėjimu valdyti visą arklių kaimenę, yra neįtikėtinai saugios, komfortiškos ir jau ima tiesiogiai bendrauti tiek su mumis, tiek su eismo infrastruktūra bei įvairiomis skaitmeninėmis sistemomis“, – ryškiausius progreso žingsnius apibūdina laidos „Autopilotas“ žurnalistas.
Nuo K. Benzo neatsiejama „Mercedes-Benz“ ėmė garsėti inovacijomis jau 20 a. pradžioje – pirmasis serijinis automobilis su stabdžiais visuose ratuose, pirmasis – su nepriklausoma pakaba ir pan. Pokario laikais vokiečiai tapo saugumo technologijų pionieriais: 1959 m. pristatytas kėbulas, kuriame buvo numatyta vadinamoji deformacijos zona, skirta avarijos atveju sugerti smūgį ir kiek įmanoma sumažinti jo poveikį keleiviams.
Evoliucijos ritmą diktavęs modelis
Tačiau vienu ryškiausių automobilių evoliucijos pavyzdžių dažniausiai vadinamas konkretus „Mercedes-Benz“ modelis – S klasė. Per ją gamintojas dešimtmečiais į rinką diegia naujoves, vėliau tampančias norma visiems.
Oficialiai „S-Class“ vardą modelių serija pirmą kartą gavo 1972 m., kai debiutavo kodine santrumpa W116 pažymėtas automobilis. Tuomet, kartu su nauju prabangaus flagmano pavadinimu, pristatytas ir gamintojo pažadas kurti naujus saugos bei komforto standartus.
„Vėlesni dešimtmečiai įrodė, kad šis pažadas nebuvo reklaminis triukas. „Mercedes-Benz“ vardas istoriškai neatsiejamas tiek nuo nuoseklaus, visaapimančio komforto diegimo, tiek nuo gausybės automobilių saugumo patobulinimų, kurie visų pirma debiutuodavo S klasėje. ABS sistema serijiniame automobilyje, saugos oro pagalvės ir diržų įtempikliai, elektroninė stabilumo sistema – visa tai pramonei padovanojo iš esmės vienas modelis“, – primena E. Babelis.
Šiandien šie saugos sprendimai naudojami kiekviename Europoje pagaminamame naujame automobilyje – taip per laiką pakilo standartai. Tačiau jų pristatymo laikmečiu (serijiniame modelyje ABS sistema debiutavo 1978 m., saugos pagalvė – 1981 m. ir t. t.) tai buvo ryškūs technologiniai šuoliai, vertę pasitempti ir kelti kartelę visus gamintojus.
BMW su 7 serijos modeliais, pradėtais gaminti 1977 m., laikui bėgant į pasaulį atnešė borto kompiuterį, ksenoninius žibintus, nuotoliniu būdu valdomą parkavimą ir sprendimą, kaip tvarkytis su mygtukų pertekliumi: daugybės funkcijų valdymą „dedikuojant“ vienam specialiam valdikliui. 1994 m. „Audi A8“ su aliuminio kėbulu rinkai pasiūlė naują argumentą – lengvos konstrukcijos idėją, kaip prabangos atributą.
Inžinierių galimybių matavimo įrankis – prabanga
Savo ruožtu S klasė automobilių pasauliui dovanojo važiavimo komforto išbaigtumo sampratą. Iškalbinga komforto išaukštinimo iliustracija galėtų būti W140 modelis (1991–1999 m.), kuris kartais apžvalgininkų net kritikuotas dėl savo masyvumo ir svorio, tačiau jo inžinieriai buvo užsispyrę: automobilyje naudoti sunkesni dvigubo sluoksnio stiklai užtikrino tik šiam modeliui būdingą garso izoliaciją.
Šiandien kelius į naujas galimybes atriša ir skaitmeninės technologijos. Neatsiejamas prabangos ir sklandaus važiavimo atributas – pneumatinė pakaba, tačiau jos darbą į kitą lygį pakelia aktyvioji kėbulo judesių kontrolės sistema, užtikrinanti komfortiškesnį ir tolygesnį sedano sklendimą nepaisant kelio sąlygų. Didelį automobilį lengviau ir saugiau manevruoti padeda vairuojama galinė ašis.
Globaliame prabangių sedanų segmente S klasė taip pat konkuruoja su tokiais modeliais kaip „Bentley Flying Spur“ ar „Rolls-Royce Ghost“. Tam skirtos atskiros linijos „Mercedes-Maybach S-Class“ modeliai prabangos sampratą dar labiau įgilina sprendimais, kurių ribas tradiciškai nubrėžia tik konkretaus vairuotojo vaizduotė: nuo rankų darbo apdailos ir individualiai parenkamų interjero medžiagų iki saugos pagalvių ant saugos diržų, elektra valdomų galinių durelių ar labiau privačius lėktuvus primenančios įrangos gale sėdintiems keleiviams.
E. Babelis atkreipia dėmesį, kad „Mercedes-Benz“ istorijoje S klasė turi ir savotišką visų automobiliuose diegiamų inovacijų laboratorijos vaidmenį, neapsiribojant vien saugumo ar komforto sprendimais. Kai kurie jų gali būti daugialypiai.
„Technologiniu požiūriu dabartiniai automobiliai yra tokie kompleksiški ir sudėtingi kūriniai, kad dažniausiai vienas sprendimas turi platesnį efektą. Pavyzdžiui, S klasės aktyvūs žibintai iš atskirai valdomų segmentų jau nebeapsiriboja vien priešprieša atvažiuojančių vairuotojų neakinimu, bet prisitaiko prie kelio, oro ir eismo sąlygų bei atitinkamai priderina reikalingą apšvietimą. Taigi, tai ir saugu, ir komfortiška vairuotojui“, – paaiškina apžvalgininkas.
Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Ankstesniuose S klasės sedanuose debiutavo, o dabar diegiamos jau ištobulintos pažangiausios vairuotojo pagalbos sistemos, naktinio matymo kameros, masažuojančios sėdynės, aktyvioji triukšmo slopinimo sistema, išmani pneumatinė pakaba, energiją taupančios hibridinės jėgainės bei komforto valdymo sistema, leidžianti individualiai reguliuoti apšvietimą, kvapus, sėdynių masažą ir klimato kontrolę pagal nuotaiką. Įdomu, ką apie šiuos išradimus prieš 140 metų būtų pasakęs K. Benzas.
