Sintetiniai degalai, taip pat žinomi kaip e-degalai, ir vandenilis yra dvi alternatyvos elektros tinklui, kurios dažniausiai minimos diskusijose apie mobilumo ateitį. Tačiau didžiausių automobilių gamintojų pasirinkta investicijų kryptis atskleidžia paprastą tiesą: nors šios alternatyvos turi savo vietą mobilumo ekosistemoje, jos tiesiog nėra pakankamai efektyvios ir negali būti įgyvendintos masinėje keleivinių automobilių rinkoje. Todėl visas dėmesys iš esmės skiriamas elektromobilių technologijų plėtrai.
Šią kryptį diktuoja ekonominė logika ir fizikos dėsniai. Įvairios alternatyvos teoriškai gali atrodyti patrauklios, tačiau praktikoje elektra lieka vieninteliu racionaliu pasirinkimu.
Efektyvumo rodikliai – elektromobilių naudai
Pagrindinis argumentas, kodėl vandenilis ar sintetiniai degalai negali konkuruoti su elektros tinklu tiekiama energija, yra efektyvumas. Elektromobilio atveju energija keliauja tiesiai iš šaltinio į akumuliatorių, o tada į variklį, kuris suka ratus. Tai reiškia, kad energijos nuostoliai yra minimalūs.
Priešingai, gaminant vandenilį, energija pirmiausia turi būti panaudota vandens skilimui, tada vandenilio suspaudimui ir transportavimui, ir galiausiai jo konversijai į elektros energiją automobilyje. Dėl to, Vokietijos Federalinės aplinkos, gamtos apsaugos, branduolinės saugos ir vartotojų apsaugos ministerijos duomenimis, prarandama apie 60 proc. pradinės energijos.
Sintetinių degalų atveju energijos nuostoliai yra dar didesni. Remiantis ekspertų grupės „Agora Energiewende“ duomenimis, sintetinio kuro gamyba ir transportavimas reikalauja 4-5 kartus daugiau elektros energijos nei jos tiekimas tiesiogiai į elektrinį automobilį. Paprasčiau tariant, elektrinis automobilis su tuo pačiu pradiniu energijos kiekiu nuvažiuos 4-5 kartus toliau nei automobilis, varomas e-degalais.
Sintetiniai degalai ras savo vietą mobilumo sektoriuje, tačiau jie nebus naudojami masinės gamybos lengvuosiuose automobiliuose. Tikėtina, kad tokie degalai bus naudojami laivybos ir aviacijos sektoriuose, kur elektros baterijas sunku naudoti dėl jų dydžio ir svorio. Tačiau lengvieji automobiliai, varomi tokiais degalais, nors ir egzistuos, liks nišiniais produktais.
Taip yra todėl, kad sintetiniai degalai reikalauja didelių investicijų į naują infrastruktūrą. Tam reikalingos jūros vandens gėlinimo gamyklos, atsinaujinančios energijos šaltiniai ir gamybos įrenginiai saulėtose ar vėjuotose pasaulio vietose. Visa tai yra labai brangu.
Elektros infrastruktūra jau egzistuoja
Kitas elektromobilių privalumas yra tai, kad visa reikalinga infrastruktūra jau egzistuoja. Elektra yra kiekvienuose namuose ir viešose vietose. Tuo tarpu e-degalų ar vandenilio prieinamumas vis dar yra labai ribotas.
Tik kelios degalinės Baltijos šalyse siūlo sintetinius degalus, o tokių degalų kaina nėra konkurencinga, palyginti su tradiciniu benzinu ar ypač elektra. Tuo pačiu metu Baltijos šalyse visiškai nėra viešai prieinamų vandenilio degalinių. Net visoje Europos Sąjungoje yra tik apie 300 vandenilio degalinių.
Tuo metu viešų elektromobilių įkrovimo stočių skaičius Bendrijoje jau viršija milijoną. Remiantis bendrovės „Via Lietuva“ duomenimis, viešųjų ar pusiau viešųjų įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje nuo metų pradžios beveik padvigubėjo ir šiuo metu siekia daugiau nei 4600. Todėl elektriniai automobiliai šiuo metu yra vienintelė reali alternatyva vidaus degimo variklių automobiliams masinėje rinkoje.
Elektros tinklas yra viena seniausių ir labiausiai išvystytų infrastruktūrų pasaulyje, o sukurti naują pasaulinę vandenilio ar sintetinių degalų tiekimo sistemą būtų neįmanoma tiek finansiškai, tiek logistiškai. Niekas net nesvarsto tokio scenarijaus. Elektros gamybos technologijos nuolat tobulėja, nuo saulės ir vėjo jėgainių iki perspektyvių branduolinių sintezės reaktorių, tačiau visa ši energija keliauja ir pasiekia galutinį vartotoją per tą patį elektros tinklą. Tai reiškia, kad elektros gamyba tampa vis žalesnė, o elektriniai automobiliai – švaresni ir efektyvesni. Ir tai vyksta be jokių papildomų infrastruktūros pokyčių.
Prieiga prie elektros energijos namuose leidžia įkrauti automobilį per naktį, o įrengus saulės energijos sistemą, jį galima eksploatuoti už žymiai mažesnę kainą nei bet kuriais kitais degalais varomą automobilį. Kita vertus, didėjant konkurencijai tarp įkrovimo infrastruktūros vystytojų, viešasis įkrovimas taip pat tampa pigesnis. Tai daro elektrinius automobilius ne tik efektyviausiais, bet ir pigiausiais mobilumo sprendimais.
Pagrindinė išvada yra ta, kad lyginant įvairias technologijas nuo energijos gamybos iki jos naudojimo transporto priemonėse, elektriniai automobiliai yra efektyviausias pasirinkimas masiniam transportui. Jie sunaudoja mažiausiai energijos ir išmeta mažiausiai teršalų per visą ciklą. Ateityje mobilumas bus įvairus – vandenilis, sintetiniai degalai ir net tradiciniai degalai ras savo vietą konkrečiose pramonės šakose. Tačiau masinės gamybos lengviesiems automobiliams elektra lieka vieninteliu praktišku pasirinkimu.
Pirkėjai taip pat renkasi elektrą
Svarbiausia, kad elektromobilių plėtra atitinka ne tik ekonominę ir technologinę logiką, bet ir vairuotojų poreikius, o tai atsispindi augančiose elektromobilių pardavimo apimtyse. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje registruotų grynųjų elektromobilių skaičius išaugo beveik dešimt kartų, o pastaruoju metu šis augimas įgavo naują pagreitį ir gerokai lenkia bendrus transporto rinkos rodiklius.
Pavyzdžiui, bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, bendras naujų M1 ir N1 klasės automobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo 43,2 proc., o elektromobilių buvo registruota 65,5 proc. daugiau nei prieš metus. Per sausį-spalį bendra naujų lengvųjų automobilių rinka Lietuvoje augo 41,5 proc., o elektromobilių segmentas demonstravo net 71,7 proc. augimą.
Tai reiškia, kad pirkėjai jau renkasi efektyviausius sprendimus, o elektra yra ne tik technologija, bet ir protingas pasirinkimas, kuris jau dabar daro mūsų keliones greitesnes, patogesnes ir švaresnes.
